Skrido paukščiai tolumoj
Tarp dangaus ir vandenų,
Skrido paukščiai kaip sapnai
Ir klausės jie žmogaus dainų.
Priedainis:
Meilei nereikia pasakų rūmų, –
Meilei reikia mylimo žmogaus,
Baltijos jūros, ryto žydrumo
Ir žuvėdrom skambančio dangaus.
Meilei nereikia rudenio vėtrų, –
Meilei reikia tik širdies kalbos,
Rankų artumo, gintaro kopų,
Žemės kvapo ir žolės gyvos.
Skrido paukščiai tolumoj
Iš tamsos ir iš nakties,
Skrido paukščiai kaip aušra
Ir skaitė paslaptį širdies.
Skrido paukščiai tolumoj
Tarp dangaus ir tarp gelmės…
Gal ne paukščiai buvo ten,
O gal tiktai svajojom mes?
