Savyje paklydau
Dangų nuogą matau
Aš erdvė būtyje
Ar būtis erdvėje?
Nebenoriu
Leiskit kilt greičiau
Nuo savęs tokio jau pavargau
Užmerkiu akis
Slepiuosi – nieks nematys
Prašau paukščio sparnų
Palauk, su tavim skrendu
Nebenoriu
Leiskit kilt greičiau
Nuo savęs tokio jau pavargau
Skrendu, sklandau
Gyvent visai pamiršau
Turiu paukščio sparnus
Palieku namus
Nebenoriu
Leiskit kilt greičiau
Nuo savęs tokio jau pavargau
