Kodėl aš vienas čia stoviu,
Galbūt ko nors tikiuos.
Kas nuramins mano vidų
Ar bent žodžiu paguos.
Juk aš tik noriu gyventi,
Nors kur einu – vien kančia
Bet jei padėtum ištverti
Aš laukčiau čia, aš laukiu čia.
Krisk, mano žvaigžde, krisk, neužsigauk,
Mano laimės nepamiršk paimt.
Krisk į mano delną, krisk, manim tu pasikliauk,
Aš tebestoviu vis ir mėginu tave pagaut.
Aš nurysiu piktus žodžius
Ir kaupsiu juos vien savyje
Bet mano žibančios akys sakys –
Aš noriu būti tavo sapne.
Ir jeigu kartais nukrisiu
Ar tu prieisi ir pakelsi mane?
Ar dar ištiesi ranką, padėsi?
Kai bus sunku, žiūrėsiu į tave.
Krisk, mano žvaigžde, krisk, neužsigauk,
Mano laimės nepamiršk paimt.
Krisk į mano delną, krisk, manim tu pasikliauk,
Aš tebestoviu vis ir mėginu tave pagaut.
Nepamiršk, aš žmogus
Jaučiu jausmus tuos pačius
Man atsibodo tylėt
Aš irgi noriu mylėt
Kaip ir tu
Nepamiršk, aš žmogus
Jaučiu jausmus tuos pačius
Man atsibodo tylėt
Aš irgi noriu mylėt
Užteks tylėt
Bet visada mintyse
Tu būsi mano šviesa,
Kuri spindės
Ir visada bus šalia
Tik ji padės man gyvent,
Aš noriu juoktis, ne verkt
Prašau tavęs, akių neužmerk.
Krisk, mano žvaigžde, krisk, neužsigauk,
Mano laimės nepamiršk paimt.
Krisk į mano delną, krisk, manim tu pasikliauk,
Aš tebestoviu vis ir mėginu tave pagaut.
