Jau nebestebina Tavo laiškai,
Kuriuos rašei, kai buvo Tau blogai.
Ar kada nors Tu paklausei manęs,
Kodėl aš verkiu ir slepiuos kur tamsu?
Laukiu aš paukščio dieną ir naktį,
Kuris pasakys, ar dar verta man laukti.
Jau nebežinau, ar sulauksiu žinios,
Kuri man praneš, kad nebus pabaigos.
(x2)
Gal jau baigsi vaidinti čia auką?
Tu suprask – ne vienam Tau čia bloga.
Cituoju Tave: “Tau pasaulis beribis,
Tau visada viskas po kojom tik rinkis”.
Laukiu aš paukščio dieną ir naktį,
Kuris pasakys, ar dar verta man laukti.
Jau nebežinau, ar sulauksiu žinios,
Kuri man praneš, kad nebus pabaigos.
Nebesvarbu!
Noriu pamiršt!
Tau tik blogai!
O kodėl visada man turi būti gerai?!
Laukiu aš paukščio dieną ir naktį,
Kuris pasakys, ar dar verta man laukti.
Jau nebežinau, ar sulauksiu žinios,
Kuri man praneš, kad nebus pabaigos.
