tu žiūri į žvaigždę nakties
į žemę – namus mirties
tu ieškojai aukštų kalnų
kiek liko dar nebaigtų reikalų
tu galvojai apie kažką tai svarbaus
tu svajojai – o kas bus toliau
o kažkam į tave giliai nusispjaut
jis pasiruošęs tau į nugarą šaut
ir vėl išaušo rytas, vėl ant stalo kava
ir vėl cigarete tarp pirštų suspausta
telefono skambutis pataikė ne čia
ką gero gali atnešti ši diena
tu eini savo miesto savo gatve
ir žiuri į namo stogą, kur kažkada
nežinomas poetas nuo jo nušoko
ir ant asfalto dangos paliko visa savo protą
tu turi daug noru, turi savo svajonę
ir lauki, kada tai taps tikrove
o kol kas viskas kitaip
o kol kas viskas kitaip
o šiandieną liejasi alus ir vynas
su draugais dainuoju dainą apie kažkokią tuštybę
