Aš ieškau atsakymų rytojaus.
Vartausi lovoj, nes naktį aš galvoju,
Prisimenu laikus, kai buvo gera mums,
Be rūpesčių džiaugsmu dalinomės kartu.
Tu sakai – gali padėt,
Gali suprast, gali matyt.
Bet kodėl širdis man kužda –
Tu geriau palauk…
Visi man sako:
Draugai mes tavo, būk stiprus.
Bet jūs net nesuprantat, ką jaučiu, kas esu…
Padėkit…
Tikėjau, turėjau gyvenimo tikslų,
Galvojau – jiems lemta išsipildyt iš tiesų,
Svajojau apie namus, šeimą ir draugus…
Padėkit man suprasti, kas gi aš esu.
Tu sakai – gali padėt,
Gali suprast, gali matyt.
Bet kodėl širdis man kužda –
Tu geriau palauk…
Padėkit…
Aš groju ir dainuoju,
Viskas manyje…
Bet šįkart išklausykite prašau mane…
Bet kaip gi aš galiu turėt, galiu prašyt,
Jei tikėjimo nėra…
Padėkit…