Esu savimi ir visada toks ir būsiu
Su visais savo minusais, nors ir be pliusų
Paleisiu tave, kai reikės tau išeiti
Bet lauksiu, kaip laukia vaismedis užaugančių vaisių
Kartais trūksta jėgų prie tavęs prisiglausti
Tu sakysi pastabų, bet myliu ne į ausį
O į širdį, kaip myli bičių medų širšės
Kaip myli žmonės vienas kitą romantiniam filme
Jei pasakysiu negražiai ką, žinok, kad netyčia
Atsiprašysiu, nors ir būsi priežastis mūsų ginčo
Nes mano principai daug menkesni už tave
Už norą bučiuot, už norą laikyti šalia
Aš nuvalysiu ašaras, jei prie manęs tu pravirksi
O jei tai bus dėl manęs, bus tarsi peilis į širdį
Noriu, kad būtum laiminga, kad būtum su manim
Aš būsiu tavo diena, tu būk mano naktim
Aš neverksiu, jei tarp mūsų viskas bus baigta
Džiaugsiuos, kad išvis dovanojai man savo laiką
Savo šypseną, savo juoką
Akies mirksį dešine akim, nes kairė mirksėti nemoka
Man nerūpi praeitis, kuo anksčiau tu buvai
Kiek klaidų padarei, bet įdomu, ką mąstai
Ar ilgai žadi laikyt mane savo mintyse
Ar ilgai būsi mano mažyte
***
Autorius: Dovydas Stanys
