Gelsvo rudenio ašaros gelsvos,
Baigias vasara – dingo jausmai.
Tiek mažai buvo duota mums laiko,
Skauda širdį kodėl tiek mažai.
Pavargau aš vis laukti tavęs,
Sugrąžink man mano mintis.
Juk tam ir reikia, nereikia manęs.
Tu prašai tave užmiršt.
O padaryk, man iš ašarų saulę,
Padaryk, man žvaigždes iš vandens
Ir tegul visa tai tik apgaulė..
Man tik gaila šio liūdno rudens.
Slenka debesys, atneša lietų,
Vėjas drasko nuo medžių lapus.
Jeigu viską pakeisti galėčiau,
Uždaryčiau į širdį jausmus.
Ir netikėčiau tavim, netikėčiau.
Neskaudėtų širdies dėl tavęs.
Jei tik viską pakeisti galėčiau,
Gal nebūčiau sutikus tavęs.
Laikas nori man palikt
Praeities dienas,
Kartais noriu prisimint tave.
Tu žadėjai nepamiršti, nepalikt manęs.
Tai todėl dabar esu viena?
