Marija, Marija, skaisčiausia lelija,
Tu švieti aukštai ant Dangaus!
Palengvink vergiją, pagelbėk žmoniją,
Išgelbėk nuo priešo baisaus!
Mes, klystantys žmonės, maldaujam malonės;
Marija, maldų neatmesk!
Tarp verkiančių marių, šių žemiškų karių
Nupuolančius stiprink ir vesk!
Ir kūno silpnybė, ir žemės puikybė,
Ir pragaro juoda dvasia
Į prapultį stumia žmonijos daugumą
Ir žudo galybe tamsia.
Kaip upės bėgimas, taip mus įpratimas
Kas kartą vis traukia žemiaus;
Vargai kasdieniniai kaip pančiai gelžiniai
Mus rišti kada bepaliaus?
Silpni, nusiminę Tavęsp paskutinę
Tematome viltį tiktai;
Tu savo malone šiai žemės karionei
Palengvinti galią žinai!
Marija, Marija, skaisčiausia lelija,
Dangaus karaliene šviesi!
Užstok prieš Aukščiausią Tu žmogų menkiausią!
Nes daugel pas Dievą gali!
