Nerepuosiu aš, kad gyvenimas – gaidys
Nes jis yra zajabys, nes jis yra zajabys
Ir tau, ir man, ir arabui Džihadui-Džihitui-Kebabui
Kuris visą gyvenimą ruošiasi karui Afganistane
Avtomatas rankoj nuo gimimo
Taip kad tai – viskas, ką jam paliko dėdė Mahometas Abdulechimas
Ir vat vaikas vaikšto sau laimingas
-Taip taip, dėde Abdulebabai
Vaikštau sau ramus, nieko negalvoju
Tik repuoju, štampuoju savo žodžius
Kaip kulkas į sienas
Skaldau į gabalus aš plieną
Parepuoti aš kaip gyvenims zajabys
Rytiečiui Čang Li, kuris nuo mažens
Budizmą plėtoti,
Kimono nešioti,
Valgyti žalią žuvį,
Miegoti aukštyn kojom –
Jam viskas normaliai
Jam viskas gerai
Nes nebūti pirmoj vietoj pinigai
Nerepuosiu aš, kad gyvenimas gaidys
Nes jis yra zajabys, nes jis yra zajabys
Ir tau, ir man, ir draugui Čang Li
Jis yra, jis yra ir būti zajabys
Zajabys, zajabys, jo jo
Zajabys, zajabys
Lekiame ten, kur aborigenai gyvena
Dieną gaudo žvėris su bumerangais
Vakare jie košę verda
Ir nesako jie, kad gyvenimas chujovas,
Broli mano, broli brangus
O dabar tarsiu žodį samurajus Mohoto Šikugava
Tavo mintys blogos,
Jas tokias tu pats susigalvojai
Šikugava tau kardo neskolinti
Nes kardas aštresnis yra – tavo mintis
Susiskirstyk blaivia galva blogomis geromis
Išsitraukęs kardą, blogiui galvą nuknisk
Mano vardas Tingi Beždžionė
Aš indėnų vadas
Geriau mažiau galvoti, tik padūmoti
Man tai kirvuką gaminti
O tu čia grūzinies
Technologija aptekęs
Grūzą pats sau galvoje sukėlęs
Nerepuosiu aš, kad gyvenimas gaidys
Nes jis yra zajabys, nes jis yra zajabys
Ir nevaryk tu, kad gyvenimas gaidys
Pasižiūrėk į mano draugą
Islamą, budistą, samurajų ir indėnų vadą
Kaip jiem viskas ore, o tu dar vis ant žemės
Kur tavo akys?
Ką matai, kad visą laiką
Tik tamsiąja puse varai?
Geto pas mus nėra
Atsibusk, čia Lietuvėlė
Čia tvarka, čia net kartais žydi gėlės
Pažįstu aš pacaną, vardu Miša
Jis golfu važinėja ir laimingas yra
O panai jo irgi smagu
Kai ant galinės sėdynės jie abu
Pamąsto Miša apie sedaną
Bet tiki jis šviesesne diena
Bus ir sėdynė didesnė kažkada
