Atleisk, esu toli, kai tau manęs labiausiai reikia,
Kiek daug dalykų pamirštų, bet viską žino laikas.
Tu mano atminty esi jauna, graži,
Visur ir visada aš skubu pas tave.
Deja, esu ne toks, ne tą mane matyt norėjai,
Kai tardavai “myliu”, dažnai tų žodžių negirdėjau.
Skubėjau, gyvenau, dienų nebranginau,
Bet guosdavo mintis, kad šalia tu esi.
Pr. Mama, dėkoju, kad esu pasauly,
Mama, tu mokei tart pirmus žodžius, tuos žodžius.
Mama, matau kaip kyla, leidžias saulė,
Mama, žinau, kad viskas bus kaip bus,
Nei daugiau, nei mažiau.
Kiek kartų dėl manęs galėjai paaukoti viską,
Kai sugrįžtu namo, tau ašara ant skruosto blizga.
Prisimenam abu, kai būdavo sunku,
Globojai ir guodei, bet saves nematei.
Priedainis
Atleisk, esu toli, kai tau manęs labiausiai reikia,
Kiek daug dalykų pamirštų, bet viską žino laikas.
Tu mano atminty esi jauna, graži,
Visur ir visada aš skubu pas tave.
Pas tave…
Pas tave…
Pas tave…
Pas tave…
