Esi mažom smiltelėm išnešiota
Po žemę, kaip dabar tave surinkti
Ir sudėliot po gabalėlį kaip dėlionę
Ir savo kūnu bei širdim išpirkti
Tiek daug kalbėjau, bet nei vieno žodžio
Nepasakiau tada, kada reikėjo
Pilnais delnais tave išsemti godžiai
Šimtais, o gal jau tūkstančiais atėjo
Bet aš tave vistiek žinau kitokią
Ir tą kitokią aš tave pažįstu
Tu mano širdyje skleidiesi tartum rožė
Ar kaip laukų ramunės negali išnykti
Aš tave vistiek žinau kitokią
Ir tą kitokią su savim nešiosiu
Tekėsi mano venomis, gyvensi žodžiuos
Kuriuos aš savo dainose kaskart dainuosiu
Kai išdalinsit laisvę iki paskutinio
Atodūsio aš ją iš naujo rasiu
Naujagimio verksme, nes tik Tėvynė
Gyvenimu apdovanoja mus už drąsą
Esi mažom smiltelėm išslapstyta
Tikėjime kiekvieno tavo vaiko
Trimis spalvom jų širdys plaka nudažytos
Kai savo delnuose tave jie laiko
Bet aš tave vistiek žinau kitokią
Ir tą kitokią aš tave pažįstu
Tu mano širdyje skleidiesi tartum rožė
Ar kaip laukų ramunės negali išnykti
Aš tave vistiek žinau kitokią
Ir tą kitokią su savim nešiosiu
Ir gal aš būsiu vienas
O galbūt šimtai sustoję
Tave į vieną gimtą žemę sudėliosim
***
Muzikos ir teksto autorius: Mindaugas Mickevičius – Mino
Atlikėjo svetainė: Mino.lt
