Pavasaris dažnai siejamas su energijos padidėjimu, tačiau medikai pastebi ir kitą tendenciją – daugėja pacientų, besiskundžiančių nuovargiu, mieguistumu ar sumažėjusiu darbingumu. Specialistai primena: vadinamasis pavasarinis nuovargis yra dažnas reiškinys, kurio nereikėtų nuvertinti. Kartais jis slepia kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus, todėl svarbu laiku įsiklausyti į savo savijautą ir prireikus kreiptis į gydytojus.
Po žiemos skuba pasitikrinti
Kaip pastebi šeimos gydytoja Renata Aleknienė, vos tik baigiasi žiemos virusų sezonas, į kabinetą vis dažniau užsuka pacientai, nesuprantantys, kas vyksta su jų organizmu. „Per dieną į mano kabinetą užsuka bent keli pacientai, kurie nesiskundžia miego kokybe, bet vis tiek jaučiasi nuolat pavargę”, – atkreipė dėmesį šeimos gydytoja.
Ir nors pavasarinis nuovargis yra dažnai pasitaikantis reiškinys, R. Aleknienė pabrėžia – ne visada jis toks nekaltas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Paprastas” nuovargis buvo ženklas
Trylikametė mergaitė skundėsi nuovargiu, pasikartojančiais galvos skausmais, irzlumu ir nenoru eiti į mokyklą. Mama manė, kad tokia savijauta – žiemos pabaigos nuovargis: daug pamokų, mažai saulės, galbūt, motyvacijos stoka.
Kai ištino kojos sąnarys, nors mergaitė traumos nepatyrė, mama kreipėsi į šeimos gydytoją. Visi kraujo rodikliai buvo geri, išskyrus vieną. Nors oras dar nebuvo pakankamai įšilęs, kad būtų galima įtarti erkės įsisiurbimą, gydytoja pasiūlė atlikti Laimo ligos tyrimą. Įtarimai pasitvirtino – nepilnametei nustatyta pažengusi Laimo ligos forma.
Gydytoja spėjo, kad erkė veikiausiai buvo įsisiurbusi vasarą arba rudenį, o pavasario pradžioje pasireiškė ligos simptomai.
Iškart sukėlė įtarimą
Dar viena istorija iš gydytojos kabineto. Pensinio amžiaus moteris gydytojai pasiskundė, kad jaučiasi išsekusi. Iš pradžių atrodė, kad tokia savijauta – tiesiog emocinis pervargimas. Visgi pokalbio pabaigoje pacientė lyg tarp kitko pridūrė, jog jai sunku lipti laiptais, taip pat skauda duobutėje po krūtinkauliu.
„Man iškart užsidegė raudona lemputė”, – prisiminė gydytoja. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad moters hemoglobino kiekis – kritiškai žemas. Skubiai nusiuntus pacientę į ligoninę, rasta kraujuojanti skrandžio opa.
Dažniausi nuovargio kaltininkai
Visgi dažniausios pavasarinio nuovargio priežastys – nepakankamas vitamino D kiekis ir sumažėjusios geležies atsargos organizme. Hemoglobino rodikliai gali išlikti normos ribose, tačiau feritino koncentracija būna labai žema – tai rodo, kad organizmo geležies atsargos jau yra išsekusios, o ilgainiui gali išsivystyti mažakraujystė.
Tokiu atveju savigyda ir atsitiktinai vartojami maisto papildai nepadės. „Žmonės klaidingai mano, kad pakaks geležies papildų ar vitamino D, ir savijauta pagerės. Ne viskas taip paprasta – papildai turi būti parinkti įvertinus tyrimų rezultatus. Kartais geležis neįsisavinama dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, Helicobacter pylori bakterijos”, – sakė R. Aleknienė.
Kaip dėl populiarių lašinės terapijų, kurios pavasarį reklamuojamos kaip stebuklingas energijos šaltinis? „Lašinė terapija gali būti naudinga tada, kai tiksliai žinome, kokių vitaminų ar mikroelementų organizmui trūksta. Tačiau intraveninė vitaminų terapija, neatlikus tyrimų, yra neefektyvus ir nepagrįstas metodas – tai nėra panacėja. Negalima gyventi chaotiškai, nemiegoti, valgyti bet ką ir tikėtis, kad intraveninė terapija viską išspręs”, – įspėjo šeimos gydytoja.
Paklausta, ar vyrai ir moterys nuovargį patiria skirtingai, pašnekovė paaiškino, jog moterims dažniau nustatomas geležies stygius, o vyrai skundžiasi sumažėjusiu libido. Vis dėlto nuovargis yra universalus simptomas. „Viena dažniausių klaidų – manyti, kad jis praeis savaime. Kartais nuovargis slepia rimtesnę ligą, kurią būtina diagnozuoti ir gydyti. Svarbiausia – klausyti savo kūno, nes jis niekada nesiunčia signalų be priežasties”, – apibendrino pašnekovė.
Laisvė veikti, kai kūnas prašo pagalbos
Šeimos gydytoja, „Compensa Life Vienna Insurance Group SE” Lietuvos filialo sveikatos žalų gydytoja ekspertė R. Aleknienė primena ir tai, jog nuovargis kartais gali maskuoti net onkologinius susirgimus.
„Kardiologų, neurologų ar dermatologų konsultacijų kartais tenka laukti ne vieną mėnesį. Tačiau yra situacijų, kai delsti negalima – kai kurie simptomai reikalauja greitesnio įvertinimo. Kartais net savaitė gali būti per daug”, – neslėpė gydytoja.
Nuolatinis nuovargis turi įtakos ne tik gyvenimo kokybei, bet ir darbingumui. Vien tik sumažinti darbo krūvį ar padaryti trumpos pertraukos dažnai nepakanka, todėl būtina imtis kryptingų veiksmų.
Aiškinantis nuovargio priežastis, svarbu išnaudoti ir papildomo sveikatos draudimo galimybes, jei darbdavys tokį suteikia. Šiuo metu viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose beveik 30 proc. pacientų pas šeimos gydytoją laukia ilgiau nei 15 dienų, o pas specialistus – pavyzdžiui, psichoterapeutus ar kardiologus – neretai ir ilgiau nei mėnesį.
„Sveikatos draudimas, susidūrus su sveikatos problemomis, atriša rankas – pacientai rečiau atidėlioja konsultacijas ir tyrimus. Jei jų reikia skubiai, o eilės valstybinėje sistemoje siekia mėnesius, sveikatos draudimas tampa ne prabanga, o būtinybe siekiant laiku pasirūpinti savo sveikata ir gyvenimo kokybe”, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.
Kai kuriais atvejais gali prireikti ir ilgesnės pertraukos nuo darbo – skirti laiko gydymui ar reabilitacijai. Tokiose situacijose sveikatos draudimas tampa ir svarbia finansine pagalve.
