Leidžias tyliai krisdami
Parašiutai geltoni.
Jie nuo saulėto mažens
Virsta puokštėmis rudens.
Myliu rudenį ir lietų,
Eilėmis poetų,
Apie tikrą jausmą.
Myliu gelsvą jūrą lapų,
Šį pasaulį trapų,
Tylų laimės džiaugsmą.
Myliu…
Myliu…
Aš primarginau spalvų,
Raudonų, gelsvų, rudų.
Akvareles nuo mažens
Kopijuoju iš rudens.
Myliu rudenį ir tylą,
Kai delne sušyla,
Trapų laimės džiaugsmą.
Myliu.
Myliu rudenį ir tylą,
Kai širdis sušyla.
Myliu iki skausmo.
Myliu.
Myliu rudenį žvaigždėtą,
Lai tik negailėtų
Laimės, džiaugsmo, skausmo.
Myliu rudenį spalvotą,
Tavo sugalvotą,
Ilgesį sparnuotą.
Myliu…
Myliu…
