Per skausmą, per tirpstantį sniegą
Per ugnį, per šaltas akis
Per liepas, per vystančius sodus
Per žiemą, į tavo mintis
Negrįšiu
Pr.
Nes būna, kad paukščiai krenta
Būna, kad rankos tyli
Būna, kad žmonės verkia
Būna, šaukiu nebyliai
Pamiršiu, prarasiu tikėjimą
Namais, kurių nebebus
Sudegsiu, apgausiu kentėjimą
Neteisiu, ne mano dangus