Saulė nusileis ir iš baimės apsiverks diena.
Kai naktis ateis, eisiu pasitikt tavęs, miela.
Suksimės abu po žvaigždėtu dangum,
Kad nuo šokio apsvaigtų galva.
Neša mus abu tie lambados magiški garsai.
Lūpos lyg medus, šviečia akyse aistros žaibai.
Vynas ir draugai, o nakties taip mažai.
Smėlio pilys – tai mūsų namai.
Reikia tau ir man balto smėlio, saulės, spindulių.
Nežiūrėk atgal. Šokiui aš ir vėl tave kviečiu.
Muzikos ugnis širdį vėl užvaldys
Ir lambados gaivus bučinys.
***
Originalas: Kaoma – Lambada
