Per tave, kale, pamiršau draugus ir pamiršau kelią
Dabar žinau, koks šūdinas jausmas, kai šitaip gelia
Kai tau sunku ir tu esi vienas
O tavo poterius išklauso tik keturios sienos
O pameni, kai siuntėm mes juos nachui kartu
Dabar siunčiu tave mp3 formatu
Už visus kartus ir už visus siunčiu tave
Suprask, tau vietos čia seniai nebėra
Ir manęs nepisa dabar, jei tu verki, ar kūkčioji
Trini akis, o aš trinu bordiūrus kiemo
Ir neneigsiu, buvo miela
Mylėtis su tavim po dangum žvaigždėtu
Mėnesienoje per lietų
Ir žinau, vis tiek dar tau sudrėktų
Tiek to, kiek aš nesugebėtų tavo esami vaikinukai
Akyse mano jie pilni dūchai
Šitam dienorašty rašau
Rašau, nors galėčiau parašyti visą realybės šou
Galėtum būti aktore, vaidinti pagrindinę rolę
Būtum įžymi, viena iš milijono
Su barkodu „kekšė iš sodų“
Mano norai, tavo abejonės
Iš visko, kas liko, tik mano svajonės
Ir kam reikia apsimesti princese
Mano akyse tu, tu tik kekšė
Pavargau nuo tų klausimų „ar jau viskas?“
Tiesiog vienas kambary, stiklinė ir viskis
Antra para vis dar bandau atrasti teisybę
Ir su minute bėgu nuo realybės
Pamenu, kai šiltos lūpos man į ausį šnabždėjo
Jog brangini ir myli, aš tuom tikėjau
Mano širdis nesuplyšo, ji tiesiog išėjo
Neradusi jausmų, ji likti negalėjo
Gal per daug galvojau apie mūsų praeitį
Kai norėjau viską paversti dabartim
Atsiprašau, net nežinau, ko tavęs prašau
Ir viskas, kas įvyko – visai ne šou
Kas liko dabar, skaudžiau už randus gelia
Nenorėjau dulkėtu paversti tavo kelią
Ir tūkstančius kartų galvosiu apie tave
Tik skirtumas – aš čia, o tu visai ne šalia
Mano norai, tavo abejonės
Iš visko, kas liko, tik mano svajonės
Ir kam reikia apsimesti princese
Mano akyse tu, tu tik kekšė
