Už nieką, už nulį, dienas ir naktis
Išbarstei, iššvaistei pelenais į akis,
Liko tik sopulys, pagiriota viltis
Gal užgis, neužgis – tris kartus į grindis
Skamba medis ir žada užgauta styga
Išsiderino žodžiai, įskaudo diena
Nekalbėt, negalvot, pasinerti giliai,
Kur baisu, kur tamsu, ten, kur jau pabuvai
Gal geriausia nebūti išvis niekada,
Tik rūke, vandeny, vandeny ir rūke
Dega filtras, naktis niekada niekada nepabus
Užrakintas dangus nebežiūri į mus
Tau naktis – kaip diena, o diena – kaip naktis
Gal numirsi rytoj, gal nemirsi išvis.
Užsidegusios mintys skandina tenai,
Kur baisu, kur tamsu, ten, kur jau pabuvai
Užrakinti duris, gal skambės-neskambės
Telefonas, balkonas, kaltė, nuodėmė
Liko tik sopulys, pagiriota viltis
Gal užgis, neužgis – tris kartus į grindis
Gal geriausia nebūti išvis niekada,
Tik rūke, vandeny, vandeny ir rūke
Dega filtras, naktis niekada niekada nepabus
Užrakintas dangus nebežiūri į mus
