Seno miesto aikštėj vieną gražią dieną
Sukalė lentyną vienas toks žmogelis
Siūlo pirkti lietsargius visiems praeiviams
Siūlo net užkimęs, tik neklauso niekas
Skėčių turi jis mažiems vaikams ir tėčiams
Ir spalvotų, ir vienodų – kiek tik nori
Nors giedra padangė, nors ir saulė šviečia
Nusipirkti lietsargius žmogelis kviečia
Žalią skėtį ar raudoną
Nusipirkt skubėkit, žmonės
Baltas skėtis ar geltonas
Lietui lyjant bus kaip stogas
(2 k.)
Lietsargiai padės jums darganotą dieną
Vaikščiosit po miestą, nebijosit nieko
Lietsargiai spalvoti, su rausvais žirneliais
Lietsargiai gėlėti, su melsvais krašteliais
Bet visi praeina, nes lietus nelyja
Ir žmogelis vis dar laukia, vis dar šaukia
Bet giedra padangė, saulė skaisčiai šviečia
O lentynoj lietsargiai praeivių laukia
Žalią skėtį ar raudoną
Nusipirkt skubėkit, žmonės
Baltas skėtis ar geltonas
Lietui lyjant bus kaip stogas
(2 k.)
Kai tiktai žmogelis, nieko nepardavęs
Lietsargius surinko ir kažkur pradingo
Ėmė plaukti debesys, liūtis užgriuvo
Visos miesto gatvės ežerais pavirto
Žmonės tekini ieškoti skėčių bėgo
Kur žmogelis, kur jo skėčiai pasidėjo?
Bet pradingo lietsargiai, nėra žmogelio
Lietsargiai pradingo, ir žmogelio nėra!
Žalią skėtį ar raudoną
Nusipirkt skubėkit, žmonės
Baltas skėtis ar geltonas
Lietui lyjant bus kaip stogas
Žalią skėtį ar raudoną
Nusipirkt skubėkit, žmonės
Baltas skėtis ar geltonas
Lietui lyjant bus kaip stogas
Lietui lyjant bus kaip stogas
Lietui lyjant bus kaip stogas
