Skrido, skrido du pilki karveliai,
Rūtele, rūta žalioji.
Nešė, nešė ąžuolo sėkleles,
Rūtele, rūta žalioji.
Benešant, beskrendant sėklelės iškrito,
Rūtele, rūta žalioji.
Vai ir užaugo du ąžuolėliai,
Rūtele, rūta žalioji.
Ant tų ąžuolų aukso rasa krito,
Rūtele, rūta žalioji.
— Išeik, mergele, ant didžio dvarelio,
Rūtele, rūta žalioji.
Tai ir patieski margą abrūsėlį,
Rūtele, rūta žalioji.
Ir nusiprausi sau skaistų veidelį,
Rūtele, rūta žalioji.
Tave pamylėjo iš dvaro ponas,
Rūtele, rūta žalioji.
Iš dvaro ponas, iš miesto valdovas,
Rūtele, rūta žalioji.
Iš Vilniaus miesto, iš Dzūkijos krašto.
Rūtele, rūta žalioji.
Dovanok, dovanok mus jaunus svetelius:
Rūtele, rūta žalioji.
Šimtą kiaušinių ir paltį lašinių,
Rūtele, rūta žalioji.
Alaus bačkelę ir dešrų kapelę,
Rūtele, rūta žalioji.
Sėtuvę pyrago, sviesto ir tvarago,
Rūtele, rūta žalioji.
