Tai buvo ta žiauri diena,
Kai nuo saulės lydosi galva,
Bandžiau skandintis fontane,
Bet iš tolo pamačiau tave.
Ir tu lyg vėjas nuo kalnų
Nusinešei mane kartu…
Ant smėlio basomis
Mes šoksim kol prašvis,
Nes jūroj skęsta mūsų bučinys.
Išplaukė dienos lyg laivai,
Tu nebe toks koks tada buvai.
Ir vietoj princo nuostabaus
Pasigendu tiesiog žmogaus.
Kol šokom per naktis ir laukėm kol prašvis,
Nuskendo jūroj mūsų bučinys.
Išskirti bando mus visi,
Bet myliu tave, kokia esi.
(2 kartus.)
Nes jūroj per naktis
Lyg senas švyturys
Mums šviečia mūsų pirmas bučinys.
