Į avantiūrą su tavim
Taip spontaniškai šiandien aš leidaus, Vilnius-Kaunas traukiny
Tavo veidas, tavo juoko aidas…
Kažkokius vėjus man kalbi,
Žodžių magiją puikiai įvaldęs,
Vėl iš kelio mane vedi,
Mano jauną protelį užvaldęs.
Traukinio kupė vėjas plaukus kedeno,
Tu buvai arti, tik dar ne mano
Galbūt greitai būsi, dar arčiau būsi,
Širdį mano virpančią pajusi.
Traukinio kupė vėjas langą uždarė,
Ėmė svaigt galva, silpna man pasidarė,
Bet ne nuo oro apgaulingo,
O nuo tavo bučinio aistringo.
Vedi iš proto, atsitrauk
Aš jau žinau ką nori sakyti
Neviliok ir negudrauk,
Man sunku tau atsilaikyti
Vedi iš proto, aš tyliu
Apie geismą neišsiduodu
Ir tu matai, kad negaliu susilaikyt
Ir tau pasiduodu
Traukinio kupė vėjas plaukus kedeno,
Tu buvai arti, tik dar ne mano
Galbūt greitai būsi, dar arčiau būsi,
Širdį mano virpančią pajusi.
Traukinio kupė vėjas langą uždarė,
Ėmė svaigt galva, silpna man pasidarė,
Bet ne nuo oro apgaulingo,
O nuo tavo bučinio aistringo.
Aš sudėtinga mergina,
Bet radai mano silpnybę –
Man niekad meilės negana
Ir mane veža tavo asmenybė
Mes vieni šiam vagone
Tu sieki arčiau prisiglausti
Jau beveik valdai mane,
Bet negaliu tau nieko uždrausti
Traukinio kupė vėjas plaukus kedeno,
Tu buvai arti, tik dar ne mano
Galbūt greitai būsi, dar arčiau būsi,
Širdį mano virpančią pajusi.
Traukinio kupė vėjas langą uždarė,
Ėmė svaigt galva, silpna man pasidarė,
Bet ne nuo oro apgaulingo,
O nuo tavo bučinio aistringo.
