Atrask mane ir vėl iš naujo pastatyk
Dėl naujų gyvenimo šviesulių pasirašau
Tik neleisk kentėt, nes jau noriu kuo toliau iš čia pabėgt
Naują savo knygos puslapį pradėt
Ir šį kartą rėkti, tik iš laimės
O ne vaikščioti pirmyn atgal su tamsia skraiste
Galvojant – taip rodyklės greičiau slenka laiko
O iš tikro jos greičiau negali slinkti
Taip tik pasirodo, kai galvos praeitis nelenkia
Ir kai būna nepakilę virš galimybių slenksčiai
Aš nors nesu benamis, bet esu paženklintas benamio daliai
Galiu tik mintimis sugrįžti ten, kur buvo gera
Nes dabar ten bitės mane gelia
Pasirodo, nebe man vienam šita gėlė nuostabiai kvepia
Jau ne laikas keisti kurso
Vis tiek viskas sugrįš atgal šukėm
Sudūžta gyvenime ir stipriausias stiklas
Nors atrodė, kad pasiektas buvo tikslas
Lieka tik tada dar jo ir šukės
Praeitis neišeina ryte lengvai kaip rūkas
(x2)
Kas vakarą man visiškai nebesvarbu, koks bus rytojus
Vis tiek sulauksiu šukių praeities
Aš dėsiu į kojas, nes tik vos pajusti spėju, kad pasiektas tikslas
Bet po akimirkos subliūkšta viskas
Tik akimirką man lemta turėti raktą į jos širdį
Nes po to ir vėl tenka atsiduoti tylai
Su vaizdais, kurie gražesni už viską, kas jau buvo lemta
Tegul, kai aš pasiekęs būnu tikslą, jie tik lanko
O ne tada, kai jau ir taip kibirkščių pakanka
Nebeplaukti iki kito kranto
Kuriame atseit naujus žmones širdis renkas
Juk nuo to nesumažės plotas rando
Nes suprasti teko jau seniai
Nesvarbu, kaip pamiršti stipriai stengies
Bet vis tiek, tai, kas buvo ilgą laiką tavyje
Gal neliks ant kelio, bet visada liks griovyje
Aš esu tik mažas niekas
Nes negaliu išpildyti kūno, proto ir širdies siekių
Galiu būti tik vergas prisiminimų
Ir jausti kančių prievolę
Ir taip bus
Kol tarp prarajos ir tvirto pagrindo bus balansas
Nes kai to nebus
Liks tik vaškas ir puokštės chrizantemų
Sudūžta gyvenime ir stipriausias stiklas
Nors atrodė, kad pasiektas buvo tikslas
Lieka tik tada dar jo ir šukės
Praeitis neišeina ryte lengvai kaip rūkas
(x2)
