Už jūrių, už marių,
Už vandenėlių,
Augs mano mergelė
Kaip lelijėlė.
Geltonoms kaselėms
Kaip valaknėlėms,
Mėlynoms akelėms
Kaip vosilkėlėms.
Mėlynoms akelėms
Kaip vosilkėlėms;
Raudonais veideliais
Kaip obuolėliais.
Mergele jaunoji,
Ko tu supykai?
Berneli jaunasis,
Per retai lankai.
— Nerūgok, mergele,
Kad retai lankau:
Purvynai, rūdynai
Neišbrendami.
Purvynai, rūdynai
Neišbrendami,
Bėrieji žirgeliai
Neišvedami.
Purvynus, rūdynus
Per dieną bridau,
O savo mergelės
Tik nepažinau.
Dirbdinčiau tiltelį
Per Nemunėli,
Lankyčiau mergelę
Kas subatėlė.
Lankyčiau mergelę
Kas subatėlė,
O seną uošvelę
Kas nedėlėlė.
— Berneli jaunasis,
Netiesą kalbi,
Nevierną mislelę
Širdelėj turi.
Ne savo žirgeliu
Pas mane joji,
Ne savo žiedelį
Man dovanoji.
Brolelio žirgeliu
Pas mane jojai,
Seselės žiedelį
Man dovanojai.
— Mergele jaunoji,
Kas tau pasakė?
O kas tau, jaunoji,
Gromatas rašė?
— Varšavos studentai
Tai man pasakė,
O Vilniaus ponaičiai
Gromatas rašė.
***Kitas variantas***
Už jūrių marelių,
Už vandenėlių,
Aug mano mergelė
Pas motinėlę.
Pakirsčiau klevelį
Ir ąžuolėlį,
Dirbdinčiau tiltelį
Per Nemunėlį.
Sulaužiau tiltelį
Pirmu karteliu,
Pravirkdžiau mergelę
Pirmu žodeliu.
Liustaunas žirgelis
Nenustovėjo,
Sieroji žemelė
Po juo drebėjo.
— Mergyte jaunoji,
Ką sudūmojai,
Kad vargų bernelį
Pasidabojai?
Bernyti jaunasis,
Netiesą kalbi:
Ne savo žirgeliu
Pas mane jojai.
Ne savo žirgeliu
Pas mane jojai,
Ne savo žiedelį
Man dovanojai.
Brolelio žirgeliu
Pas mane jojai,
Seselės žiedelį
Man dovanojai.
— Mergyte jaunoji,
Kas tau pasakė,
Kas tavei taip greitai
Žinią papiešė?
— Tie patys bernyčiai
Tai man pasakė,
Iš Vilniaus mokiniai
Žinią papiešė.
