Atsisėdam ant slenksčio ąžuolinio,
Tu – kojomis į lauką, aš – į vidų.
Pusiau pasaulį pasidalinam,
Tu paimi meilę, aš – pavydą.
Tavo akys gėrisi vasara,
Geria šviesą, skraido po dangų.
Mano akys vaikšto po aslą,
Jos tamsiausias kertes aplanko.
Ant slenksčio mes abu
Pasaulį padalinam.
Krantus tarytum tiltas
Jis sujungia ir skiria.
Tavo žvilgsnis nubėga į tolį,
Mano žvilgsnis nepramuša sienos.
Tu iš mano kančių kvatoji,
Aš paliest nedrįstu tavo sielos.
Mes ant slenksčio tarytum ant tilto.
Jis ir jungia krantus, ir skiria.
Tavo nugara manąją šildo,
Mano nugara tavąją tiria.
Ant slenksčio mes abu
Pasaulį padalinam.
Krantus tarytum tiltas
Jis sujungia ir skiria.
Tu juokies: „Pasikeiskime vietom,
Padalinkim iš naujo pasaulį…“
Ir tada mes kitaip atsisėdam.
Tu – į tamsą, o aš – į saulę.
Ant slenksčio mes abu
Pasaulį padalinam.
Krantus tarytum tiltas
Jis sujungia ir skiria.
***
Muzika: Vadimas Kamrazeris, žodžiai: Algimantas Baltakis
