Klausi, miela, kaip aš gyvenu,
Ačiū, – šiaip sau, nemiga kas naktį,
Tartum lynu įtemptu einu
Ir bijau pusiausvyros netekti.
Nugarmėt bedugnėn grumsteliu
Iš neišmatuojamos aukštybės,
Tad laikausi, miela, kiek galiu,
Spindulio auksinio įsikibęs.
Pried. – 2x
Ir į juodą nežinią garmės,
Lyg į tamsią naktį eitum vienas,
Miela, palinkėk man ištvermės
Eiti paskui saulę, kaip varnėnui.
Klausi, miela, kaip aš gyvenu,
Ačiū, – šiaip sau, nemiga kas naktį,
Tartum lynu įtemptu einu
Ir bijau pusiausvyros netekti.
Aš jaučiuosi tartum ties riba
Nuo vidinės įtampos pavargęs,
Išlaikysiu ją kol kas, arba
Viskas vieną kartą staigiai perdegs.
Pried.
