Tu kaip niekad toli
Toli nuo manęs širdis nuves
Užrištom akim
Einu viena kryptim
Tu kaip niekad toli
Toli nuo manęs, bet jausmas ves
Aš keliu bures
Prieš vėją ir bangas
Aš pirmą kartą myliu
Širdis taip daužosi krūtinėj
Nors liko daug dar mylių
Prisiekiu meile, nieks manęs nesustabdys
Tu mano perlas, spindintis iš tolo
Aš tarsi vergas, bet pats juo būti noriu
Tu vandenyno dugno akys gilios
Tu jausmo gijos – štai kodėl aš myliu
Tu kaip niekad toli
Toli nuo manęs širdis nuves
Užrištom akim
Einu viena kryptim
Tu kaip niekad toli
Toli nuo manęs, bet jausmas ves
Aš keliu bures
Prieš vėją ir bangas
Aš pirmą kartą myliu
Taip branginu šį jausmą gilų
Dangus ir žemė tylūs
Tave suradęs susprogdinsiu tylą
Tu mano rojus, kurį sutikti verta
Aš tavo rytojus, kuriam išaušti lemta
Tu mano mūza, dingęs mano skausmas
Koks geras jausmas
Tu kaip niekad toli
Toli nuo manęs širdis nuves
Užrištom akim
Einu viena kryptim
Tu kaip niekad toli
Toli nuo manęs, bet jausmas ves
Aš keliu bures
Prieš vėją ir bangas
