Kur takelis, kaip išeiti – nežinai.
Pasiklydo pienių jūroj milžinai.
Ir užmigę žaliuose žiogų namuos,
Saulės sapną milžinai sapnuos.
Aš ir tu – laimingi milžinai –
Pasiliksime pas žiogus amžinai.
Visą amžinybę lig rudens
Mūsų plaukus vasara kedens.
Tyliai šnabžda pienės – ir gerai,
Kad paklydo tie didžiuliai milžinai.
Susipynė rankos – ir gerai,
Kad takelio nebeieško milžinai.
