Apgamai, karpos, papilomos, lipomos, cistos ir kiti odos dariniai dažnai laikomi tik estetine problema. Tačiau kai kurie jų gali būti susiję su priešvėžiniais ar net piktybiniais procesais. Kada pakanka šalinimo lazeriu, o kada būtinas chirurginis gydymas ir histologinis tyrimas? Įžvalgomis apie tai, kaip teisingai pasirinkti gydymo metodą, ką svarbu žinoti prieš procedūrą ir kodėl pirmiausia reikėtų pradėti nuo profesionalios diagnostikos, dalijasi klinikos „DermaSurgic” gydytojai.
Odos darinių šalinimas – ne tik dėl estetikos
Gydytoja dermatologė Saulė Sergūnienė sako, kad pirmiausia būtina įvertinti medicininę situaciją, ir tik tuomet spręsti dėl estetikos. Šalinimo metodas priklauso ne nuo paciento noro, o nuo darinio struktūros, gylio, vietos ir onkologinės rizikos.
Lazerinis šalinimas – gerybiniams ir paviršiniams dariniams
Vienas dažniausiai taikomų metodų – odos darinių šalinimas CO₂ lazeriu. Šis būdas tinkamas gerybinės kilmės dariniams, kurie yra paviršiniai ir nesukelia įtarimų dėl piktybiškumo. Lazeriu šalinamos seborėjinės keratozės, papilomos, smulkios fibromos, ksantelazmos, paviršiniai epiderminiai apgamai ar karpos.
Procedūros metu audinys pašalinamas sluoksnis po sluoksnio, todėl galima tiksliai kontroliuoti šalinimo gylį ir išvengti aplinkinių audinių pažeidimo. Naudojamas nuskausminamasis kremas, todėl skausmas paprastai nejaučiamas. Gijimo procesas yra greitas, o randai dažniausiai būna vos pastebimi.
„Lazeris puikiai tinka estetinėse srityse – veide, kakle, krūtinėje. Tačiau prieš kiekvieną šalinimą būtina atlikti dermatoskopiją ir įsitikinti, kad darinys tikrai nepiktybinis”, – pažymi gydytoja dermatologė Kamilė Kalendraitė.
Chirurginis šalinimas – kai būtinas tikslumas ir diagnostika
Kai darinys kelia bent menkiausią įtarimą dėl piktybiškumo, jį būtina šalinti chirurginiu būdu. Tai vienintelis metodas, leidžiantis pašalintą audinį ištirti histologiškai. Tokiu būdu diagnozuojami melanocitiniai apgamai su atipija, įtariamos melanomos ar kiti priešvėžiniai dariniai.
Chirurginis metodas taip pat taikomas, kai darinys yra gilus (pavyzdžiui, lipoma ar cista), turi vertikalų augimą, yra didelės apimties arba lokalizuotas anatomiškai sudėtingoje vietoje – ant vokų, lūpų, nosies, ausų ar plaukuotosios galvos dalies.
„Chirurginis šalinimas yra medicininis standartas, kai siekiame ne tik pašalinti darinį, bet ir turime gauti aiškų atsakymą – ar audinys nėra onkologinis. Tokiais atvejais lazeris ar krioterapija netinka”, – teigia plastikos chirurgas Domas Kurlavičius.
Estetinis aspektas – kodėl kartais svarbu, kas šalina darinį
Kai odos darinys šalinamas veide ar kitoje matomoje srityje, pjūvio kryptis, siuvimo būdas ir net siūlų tipas turi įtakos gijimui ir randui. Nors visi gydytojai laikosi saugumo principų, plastinės chirurgijos specialistai papildomai taiko estetinės chirurgijos taisykles – pjūvis planuojamas pagal odos įtampų kryptį, o siūlės dažnai dedamos dvisluoksniu principu, siekiant sumažinti rando plitimą.
„Net kelių milimetrų paklaida pjūvio krypties pasirinkime gali lemti, ar randas bus beveik nepastebimas. Mums svarbi estetika, todėl šalinimo metu visada galvojame apie ilgalaikį rezultatą”, – sako D. Kurlavičius.
Krioterapija – kai šaltis gydo
Kitas plačiai taikomas metodas – darinių šalinimas skystu azotu (Cryo-S MINI). Ši procedūra skirta gerybinės ar virusinės kilmės paviršiniams dariniams, tokiems kaip virusinės karpos, seborėjinės keratozės ar vorinės angiomos.
Pasak K. Kalendraitės, skystas azotas veikia itin žemoje temperatūroje (–196 °C), sukeldamas ląstelių užšalimą, todėl darinys pasišalina savaime. Procedūra greita, atliekama be pjūvių, tačiau netinkama esant įtartiniems ar melanocitiniams apgamams, nes tokiu būdu neįmanoma atlikti histologinio tyrimo.
Metodų pasirinkimas – gydytojo sprendimas, ne paciento noras
Bene didžiausia klaida, kurią daro pacientai – tai noras iš anksto pasirinkti šalinimo metodą. Lazeris ar krioterapija gali atrodyti patrauklūs dėl greičio ar mažesnio diskomforto, tačiau jei darinys mediciniškai įtartinas, būtinas chirurginis gydymas.
„Sprendimas turi būti grįstas diagnostika, ne estetika ar patogumu. Mūsų tikslas – pirmiausia išsaugoti sveikatą, o tada pasirūpinti estetišku gijimu”, – pabrėžia S. Sergūnienė.
Ką svarbu žinoti pacientui?
Prieš bet kokią procedūrą gydytojas turi atlikti dermatoskopinį darinio įvertinimą – tai saugumą užtikrinantis standartas. Jei darinys pasirodo nepavojingas, galima taikyti lazerį, elektrokoaguliaciją ar krioterapiją. Jei kyla bent menkiausia rizika – atliekamas chirurginis šalinimas.
Gydymo metodas turėtų būti parenkamas tik po išsamios apžiūros, o ne remiantis pažįstamų patarimais, nuomonėmis internete ar ankstesne patirtimi. Tai padeda išvengti klaidų, užtikrina saugumą ir leidžia pasiekti geriausią įmanomą estetinį bei medicininį rezultatą.
Kodėl svarbu rinktis ne greitą, o mediciniškai pagrįstą sprendimą
Nors šiuolaikinė medicina siūlo greitus ir patogius odos darinių šalinimo būdus, svarbiausia – ne procedūros greitis, o jos pagrįstumas. Tik gydytojo įvertinimas leidžia pasirinkti metodą, kuris užtikrins ne tik estetinį, bet ir ilgalaikį sveikatos rezultatą.
„Odos darinio šalinimas – tai ne tik kosmetinė, bet ir atsakinga medicininė procedūra. Gydymo metodas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į darinio pobūdį, riziką ir paciento odos ypatybes. Mūsų tikslas – ne tik pašalinti darinį, bet ir užtikrinti ilgalaikį sveikatos bei estetikos rezultatą”, – apibendrina S. Sergūnienė.
