Shibari dažnai apipintas įvairiausiomis prielaidomis. Vieniems tai atrodo labai drąsi praktika, kiti jį automatiškai sieja su BDSM kultūra, dar kiti yra matę tik estetiškas nuotraukas socialiniuose tinkluose ir nėra tikri, kas iš tiesų vyksta už kadro. Tačiau žmonės, kurie domisi shibari, dažniausiai kalba ne apie virves. Jie kalba apie pasitikėjimą, dėmesį vienas kitam, lėtesnį tempą ir galimybę patirti intymumą kitaip.
Įsivaizduok porą, kuri kartu jau šešerius metus. Jų seksualinis gyvenimas nėra prastas, jie nesiskundžia artumo stoka, tačiau abu jaučia, kad viskas vyksta pagal pažįstamą scenarijų. Vieną vakarą vietoj naujo sekso žaislo ar dar vienos „karštos“ idėjos jie pradeda skaityti apie shibari. Ne todėl, kad ieško kažko ekstremalaus. Juos labiau intriguoja mintis, kad intymumas gali prasidėti ne nuo sekso, o nuo pokalbio.
Būtent todėl pastaraisiais metais shibari vis dažniau aptariamas ne tik seksualumo, bet ir santykių kontekste.
Kas iš tikrųjų yra shibari?
Shibari kilęs iš Japonijos, o pats žodis reiškia „rišti“. Šiandien juo dažniausiai apibūdinama virvių praktika, kurioje vienas žmogus riša, o kitas sutinka būti rišamas. Tačiau jei tikiesi, kad visa esmė slypi mazguose ar sudėtingose pozicijose, greičiausiai nustebsi. Žmonės, kurie praktikuoja shibari, dažnai sako, kad virvės yra tik įrankis. Svarbiausia vyksta tarp dviejų žmonių.
Prieš pirmą virvę dažniausiai kalbamasi. Kas domina? Kas kelia smalsumą? Kas kelia nerimą? Kokios yra ribos? Kaip bus komunikuojama, jei pasidarys nepatogu? Šie klausimai gali atrodyti labai praktiški, tačiau būtent jie ir kuria pagrindą tam pasitikėjimui, apie kurį taip dažnai kalbama shibari kontekste.
Įdomu tai, kad daugeliui porų toks atvirumas nėra savaime suprantamas. Apie buitį, vaikus ar savaitgalio planus kalbėti lengva, tačiau pokalbis apie seksualinius norus, fantazijas ar baimes dažnai būna gerokai sudėtingesnis. Dėl šios priežasties nemažai žmonių shibari vadina ne tiek technika, kiek bendravimo forma.
Galbūt skamba paradoksaliai, tačiau praktika, kuri iš šalies atrodo susijusi su kontrolės apribojimu, dažnai reikalauja daugiau atvirumo nei daugelis įprastų seksualinių situacijų. Ir būtent tai kai kurioms poroms pasirodo netikėčiausia.
Kodėl žmones taip traukia shibari?
Jeigu paklaustum dešimties žmonių, kodėl juos domina shibari, tikriausiai išgirstum dešimt skirtingų atsakymų.
Vienus traukia estetika. Įmantrūs virvių raštai, kūno linijos ir rituališkas procesas daugeliui atrodo kaip meno forma. Kitiems įdomi pati patirtis – galimybė sulėtėti, daugiau dėmesio skirti pojūčiams ir bent trumpam pabėgti nuo nuolatinio skubėjimo.
Tačiau bene dažniausiai kalbama apie pasitikėjimą ir artumą.
Įdomu tai, kad nemažai žmonių, praktikuojančių shibari, pasakoja ne apie seksualinį susijaudinimą, o apie emocinį ryšį. Seksualumo edukatoriai dažnai atkreipia dėmesį, kad daugelis porų puikiai moka kalbėti apie buitį, darbus ar vaikus, tačiau gerokai sunkiau kalba apie savo norus, baimes ir fantazijas.
Shibari šioje vietoje tarsi priverčia sulėtėti. Prieš pradedant tenka aptarti ribas, komfortą, lūkesčius ir tai, kas abiem žmonėms padeda jaustis saugiai. Kai kurioms poroms tai tampa vienu atviriausių pokalbių apie intymumą per visus santykius.
Ne vienas žmogus po pirmųjų patirčių nustemba, kad stipriausiai įsiminė ne pats rišimas, o jausmas būti visiškai išgirstam.
Kitus domina pats pasitikėjimo aspektas. Kai vienas žmogus sutinka būti rišamas, o kitas prisiima atsakomybę už jo komfortą ir saugumą, tarp partnerių atsiranda kitoks ryšys nei kasdienybėje. Kai kuriems būtent tai atrodo net intymiau nei seksas – ne todėl, kad shibari jį pakeičia, o todėl, kad reikalauja labai daug atvirumo ir dėmesio vienas kitam.
Dar kiti kalba apie buvimą čia ir dabar. Šiuolaikiniame gyvenime labai daug visko vyksta vienu metu: telefonai, darbai, pranešimai, terminai. Net būdami kartu dažnai galvojame apie dešimt kitų dalykų. Shibari procese tokio išsiblaškymo lieka gerokai mažiau. Abu žmonės turi būti susitelkę į tai, kas vyksta tarp jų.
Dėl to kai kurie šią praktiką lygina su meditacija ar lėtu šokiu. Ne todėl, kad ji neturi erotinio elemento, o todėl, kad visas dėmesys sutelkiamas į pojūčius, kvėpavimą ir partnerį.
Ar shibari visada susijęs su seksu?
Daugelis žmonių pirmą kartą apie shibari išgirsta seksualiame kontekste, todėl natūralu manyti, kad tai dar viena erotinė praktika. Tačiau realybė šiek tiek sudėtingesnė.
Taip, nemažai porų shibari įtraukia į savo seksualinį gyvenimą. Kai kuriems žmonėms virvės, laukimo jausmas, padidėjęs kūno jautrumas ir pasitikėjimas partneriu tampa svarbia erotinės patirties dalimi. Vis dėlto tai nėra vienintelis būdas patirti shibari.
Dalis žmonių apie šią praktiką kalba visai ne kaip apie seksą. Jie ją apibūdina kaip bendrą patirtį, kuri leidžia sulėtėti, daugiau dėmesio skirti vienas kitam ir pabūti čia bei dabar. Panašiai kaip masažas nebūtinai turi baigtis seksu, taip ir shibari nebūtinai yra seksualinis veiksmas.
Vienai porai tai gali tapti preliudijos dalimi, kitai – nauju būdu kurti artumą. Ir būtent todėl nėra vieno „teisingo“ būdo jį patirti.
Ką žmonės dažniausiai jaučia pirmą kartą?
Jei socialiniai tinklai sukūrė įspūdį, kad pirmoji pažintis su shibari atrodo lyg profesionali fotosesija, realybė dažniausiai būna kur kas žemiškesnė.
Žmonės jaudinasi. Juokiasi iš nejaukumo. Sustoja pasitikrinti, ar viskas gerai. Kartais susipainioja virvėse ir supranta, kad teorijoje viskas atrodė gerokai paprasčiau.
Daugelis pirmą kartą išbandžiusių žmonių pasakoja, kad labiausiai įsiminė ne fiziniai pojūčiai. Jie prisimena pokalbį prieš tai, partnerio dėmesį, jausmą, kad niekas niekur neskuba, ir galimybę atvirai pasakyti, kas patinka, o kas kelia diskomfortą.
Kai kurios moterys pasakoja, kad jas labiausiai nustebino ne pats rišimas, o galimybė trumpam paleisti atsakomybę. Kasdienybėje jos planuoja, organizuoja, rūpinasi kitais ir nuolat priima sprendimus. Todėl situacija, kurioje galima tiesiog susitelkti į savo pojūčius ir nereikia visko kontroliuoti, kai kurioms tampa netikėtai stipria patirtimi.
Tačiau būna ir priešingai. Kai kuriems žmonėms ribotas judėjimas sukelia įtampą ar nerimą. Ir tai visiškai normalu.
Kodėl čia taip svarbus pasitikėjimas?
Jei daugelyje seksualinių situacijų pasitikėjimas lieka tarsi tarp eilučių, shibari atveju jis tampa labai matomas.
Žmogus, kuris yra rišamas, turi žinoti, kad jo ribos bus gerbiamos. Žmogus, kuris riša, turi būti pasirengęs sustoti vos tik partneris to paprašo. Dėl šios priežasties patyrę praktikuotojai dažnai kartoja, kad geras shibari prasideda ne nuo virvės, o nuo pokalbio.
Ką norime išbandyti? Ko nenorime? Kaip pasakysime, jei kažkas bus negerai?
Galbūt tai ne pats seksualiausias pokalbis pasaulyje, tačiau daugeliui porų būtent jis ir sukuria didžiausią artumą.
Ko niekada nereikėtų praleisti?
Kaip ir bet kurioje su kūnu susijusioje praktikoje, shibari svarbiausias yra saugumas.
Pirmiausia – aiškus ir laisvas sutikimas. Ne mažiau svarbu suprasti, kad žmogus turi teisę persigalvoti bet kuriuo metu, net jei prieš kelias minutes buvo susitarta kitaip.
Taip pat verta prisiminti, kad virvės nėra tik estetiškas atributas. Netinkamai naudojamos jos gali spausti nervus, kraujagysles ar sąnarius, todėl pradedantiesiems rekomenduojama mokytis iš patikimų šaltinių, kuriuose kalbama ne tik apie techniką, bet ir apie anatomiją bei saugumą.
Dar viena svarbi taisyklė – jokio spaudimo. Jei partneris bando įkalbėti, manipuliuoja ar verčia jaustis kalta dėl atsisakymo, tai nėra kvietimas į artumą. Smalsumas turi būti abipusis.
O kas vyksta po visko?
Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad svarbi shibari dalis prasideda jau po pačios patirties.
Bendruomenėje dažnai vartojamas terminas „aftercare“ – rūpinimasis vienas kitu po proceso. Kartais tai ilgas pokalbis, kartais apkabinimas ant sofos, o kartais tiesiog stiklinė vandens ir nuoširdus klausimas: „Kaip jautiesi?“
Skamba paprastai, tačiau būtent tokiose akimirkose dažnai atsiskleidžia tikrasis artumas. Galimybė pasakyti, kas patiko, kas nustebino ar buvo nejauku, ir žinoti, kad būsi išgirsta be gynybos ar įsižeidimo.
Shibari nėra apie virves
Nors internete dažniausiai matome įspūdingus mazgus ir estetiškas nuotraukas, žmonės, kurie domisi shibari, anksčiau ar vėliau pradeda kalbėti ne apie virves. Jie kalba apie dėmesį, atvirumą ir jausmą būti išgirstam.
Galbūt shibari niekada netaps jūsų seksualinio gyvenimo dalimi. Galbūt suprasite, kad tai tiesiog ne jums. Ir tai visiškai normalu.
Tačiau klausimai, kuriuos ši praktika kelia, svarbūs daugeliui santykių: ar mokame kalbėti apie savo norus, ribas ir fantazijas? Ar jaučiamės saugiai būdami savimi?
Galiausiai shibari nėra istorija apie virves. Tai istorija apie artumą, kuris prasideda nuo atviro pokalbio.
