Nors COVID-19 pandemija iškėlė daugybę iššūkių ir apribojo mėgstamas veiklas, daugumai šalyje įvestas karantinas leido iš naujo atrasti laisvalaikį gamtoje.
Tokios lauko pramogos, specialistų teigimu, ypač naudingos sveikatai, kadangi daug judant bei kvėpuojant grynu oru, savijauta visapusiškai pagerėja. Tai vyksta dėl organizmo prisotinimo deguonimi, kuris mažina stresą, gamina laimės hormonus, didina budrumą, leidžia nusiraminti ir netgi suteikia grožio. Todėl specialistai ragina kuo daugiau laiko praleisti gamtoje bei dalijasi patarimais, kaip tokiam laisvalaikiui tinkamai pasiruošti. Šiuo atveju nederėtų pamiršti, jog lauko pramogoms verta pasitelkti ir išmaniuosius pagalbininkus, kuriuos, anot finansų ekspertų, lietuviai renkasi vis dažniau.
Mankšta apsaugo nuo traumų
Aktyvios pramogos lauke, suteikusios ypač daug naudos sveikatai bei sustiprinusios tarpusavio ryšį. Taip savo laisvalaikį su šeima pastaruoju metu leido treneris ir sporto bei sveikos gyvensenos judėjimo „My Hero!“ vienas iš įkūrėjų Ignas Bakėjus. Todėl trijų vaikų tėtis per karantiną išvaikščiojo visas žinomas ir dar neatrastas vietas, kviesdamas visus šiuo metu kuo daugiau laiko praleisti gryname ore.
„Iki pandemijos dauguma sėdėdavo darbe, tada namuose, užsukdavo į parduotuvę ir vėl atgal, tačiau gamtoje būdavo labai reti svečiai. Ne veltui ateinantys į mano treniruotes susiduria su deguonies stygiumi. Savo ruožtu siūlau jiems kuo daugiau sportuoti lauke, o po tokių treniruočių sulaukiu įspūdžių: spalvos matomos ryškesnės, netgi oda pagražėjo. Tai – gryno oro pasekmė. Juo kvėpuojant ir daug judant gaminami laimės hormonai. Deguonis tai pat mažina stresą, įkvepia kurti, leidžia nusiraminti, aktyvina smegenų veiklą“, – apie gryno oro naudą pasakoja sveikos gyvensenos specialistas.
Norint visa tai pajusti I. Bakėjus ragina tinkamai laisvalaikiui gamtoje pasiruošti. Trenerio teigimu, suplanavus veiklas lauke, verta iš ryto padaryti mankštą, išjudinti sąnarius bei aktyvuoti raumenis. Tai leis išvengti traumų, nesvarbu, ar ketinama intensyviau pasivaikščioti, pabėgioti, pasivažinėti dviračiu.
„Grįžus po laisvalaikio gamtoje namo siūlyčiau atlikti tempimo pratimus blauzdoms, sėdmenims, nugaros apačiai. Ji gali įsiskausti vaikštant, bėgiojant, važiuojant dviračiu ar kopiant, mat tuomet labai stipriai apkraunami kojų raumenys. Tuo metu tempimo pratimai nugaros skausmą sumažina. Taip pat, užsiimant aktyvia veikla, siūlau treniruoti viršutinę kūno dalį – įlipti į medį, padaryti keletą atsispaudimų, mat rankas ir pečius neretai apkrauname mažiau, skųsdamiesi šių raumenų silpnumu“, – sako I. Bakėjus.
Laisvalaikio palydovų poreikis auga
Užsiminęs apie pasiruošimą laisvalaikiui gamtoje, sveikos gyvensenos specialistas priduria: siekiant visapusiško komforto, būtina tinkamai pasirūpinti avalyne bei apranga. Todėl, sušlapus kojines ar batus, turima jų pamaina automobilyje leis ir toliau mėgautis lauko pramogomis.
„Labai svarbu pasirūpinti ir maistu. Leidžiant laiką gamtoje, energija yra būtina, o įvairūs užkandžiai suteiks reikiamų jėgų. Antraip galima nusilpti, prarasti budrumą – tada didėja klaidų bei traumų tikimybė. Kitas svarbus aspektas – savo pulso ar širdies dūžių stebėjimas. Pajutus nuovargį ar einant per greitu tempu reiktų pristabdyti, apžiūrėti gamtą, medžius, pakvėpuoti. Taip ir nuraminamas organizmas, ir galima pasidžiaugti supančia aplinka“, – pataria I. Bakėjus.
Todėl, norintiems sekti asmeninį progresą, matyti gilaus miego parametrų pokyčius ar stebėti fizinį aktyvumą, treneris rekomenduoja naudoti išmanųjį laikrodį. Jis, anot I. Bakėjaus, leidžia daugiau sužinoti apie save ir savo sveikatą.
Tiesa, pačiam sveikos gyvensenos specialistui pastarojo laiko atradimu tapo ne išmanusis pagalbininkas, o elektrinis paspirtukas. „Praėjusią vasarą pajaučiau, koks malonumas juo keliauti iki savo treniruočių studijos ryte paupiu. Priešingai nei važiuodamas automobiliu, su paspirtuku galiu stebėti bundantį miestą, atsinaujinančius pastatus, kaip gražiai tvarkoma Neries krantinė. Jeigu pamatau puikų vaizdą ar sutinku pažįstamą, sustoju, pasikalbu, pasigrožiu. Vasarą tai yra pasakiška“, – dalijasi I. Bakėjus.
Tai, jog vis daugiau lietuvių atranda tokių laisvalaikių palydovų privalumus, pastebi ir „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis. Jo teigimu, per pastaruosius penkerius metus tiek vartojimo paskolų, tiek pirkimo išsimokėtinai poreikis pirkti inventorių laisvalaikiui gamtoje išaugo.
„Toks augimas pastebimas kovo, balandžio, rugpjūčio mėnesiais. Lyginant su metų pradžia, stabiliai didesnį tiek vartojimo paskolų, tiek pirkimo išsimokėtinai poreikio ūgtelėjimą fiksuojame visą šiltąjį sezoną. Šis teigiamas pokytis tarp žiemos ir pavasario-vasaros mėnesių skiriasi iki 10 kartų“, – statistika dalijasi E. Palionis.
Laisvalaikiui pinigų negailima
Paklaustas, kiek vidutiniškai klientai išleidžia laisvalaikio prekėms, finansų ekspertas teigia – suma yra labai įvairi. Pirkėjai skolinasi nuo 60 eurų riedučiams iki 8 tūkst. eurų keturračiams, mopedams, motociklams ar motoroleriams finansuoti.
„Remdamiesi turima statistika matome, jog klientai laisvalaikio prekes noriai įsigyja išsimokėtinai. Perka išmaniuosius laikrodžius, apyrankes, dviračius, dronus, dvirates ar keturrates transporto priemones – riedžius, riedučius, paspirtukus. Dažniausiai įsigyjami išmanūs įrenginiai bei aktyvaus laisvalaikio inventorius. Tuo metu vidutinės sumos, perkant prekes išsimokėtinai, svyruoja nuo 230 eurų išmaniosioms apyrankėms iki 5,5 tūkst. eurų keturračiams“, – pastebi finansų ekspertas.
Todėl, E. Palionio nuomone, laisvalaikio inventoriaus pirkimas išsimokėtinai ar pasinaudojimas vartojimo paskola jam įsigyti gali tapti išeitimi neturintiems iš karto pilnos sumos.
„Prasidedantis šiltasis sezonas ir aktyvios pramogos gamtoje leidžia išsivaduoti nuo neigiamai emocijas veikiančio pandemijos fono. Tačiau noro turėti geresnę savijautą neturėtų riboti finansinės galimybės, kadangi tai yra investicija į save. Todėl atsakingas skolinimasis galėtų būti tinkama išeitis norintiems gyventi aktyviai bei pabėgti nuo rutinos“, – sako E. Palionis.
