Sveiki ir stiprūs plaukai prasideda ne nuo brangiausio šampūno, stebuklingo aliejaus ar intensyviai maitinančios kaukės. Pirmiausia svarbu pasirūpinti vieta, iš kurios plaukai auga, galvos oda.
Dažnai didžiausią dėmesį skiriame išsausėjusiems galiukams, plaukų žvilgesiui ir apsaugai nuo lūžinėjimo, tačiau pamirštame, kad galvos odai taip pat reikalingas reguliarus valymas, švelni priežiūra ir apsauga nuo sudirgimo. Kai jos pusiausvyra sutrinka, gali atsirasti niežėjimas, paraudimas, tempimo pojūtis, pleiskanos ar pernelyg greitas plaukų riebalavimasis.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad ne kiekviena galvos odos problema atsiranda dėl netinkamos higienos. Pleiskanojimą, niežėjimą ir paraudimą taip pat gali sukelti seborėjinis dermatitas, egzema, psoriazė, alerginė reakcija į plaukų priežiūros priemones ar kitos odos ligos. Todėl vien intensyvesnis plovimas ne visada išsprendžia problemą.
Ką iš tiesų reiškia sveika galvos oda?
Sveika galvos oda nebūtinai turi būti visiškai neriebi. Natūralūs odos riebalai, vadinami sebumu, padeda apsaugoti odą nuo išsausėjimo ir išorinių dirgiklių. Svarbiausia – pusiausvyra.
Sveika galvos oda paprastai:
- nėra nuolat paraudusi ar sudirgusi;
- jos stipriai neniežti ir neperšti;
- nėra padengta storomis, riebiomis ar sausomis pleiskanomis;
- neturi šlapiuojančių, skausmingų vietų ar žaizdelių;
- nesukelia nuolatinio tempimo pojūčio;
- nėra nei itin sausa, nei labai greitai besiriebaluojanti.
Trumpalaikis niežėjimas ar nedidelis pleiskanojimas nebūtinai reiškia rimtą problemą. Tačiau jeigu simptomai kartojasi, stiprėja arba nepraeina pakeitus priežiūrą, verta ieškoti konkrečios jų priežasties.
1. Galvos odos valymas – svarbiau, nei atrodo
Galvos oda, kaip ir veido bei kūno oda, kaupia natūralius riebalus, prakaitą, negyvas odos ląsteles, aplinkos nešvarumus ir plaukų formavimo priemonių likučius. Jei šios sankaupos nėra tinkamai pašalinamos, gali atsirasti nemalonus kvapas, niežėjimas, padidėjęs riebumas ir matomas pleiskanojimas.
Tai nereiškia, kad galvos odą būtina plauti kasdien. Tinkamas plovimo dažnis priklauso nuo jos riebumo, plaukų tipo, fizinio aktyvumo ir naudojamų formavimo priemonių. Riebią galvos odą gali tekti plauti dažniau, o sausai ar jautriai gali pakakti retesnio plovimo švelniu šampūnu.
Kaip pasirinkti šampūną?
Šampūną pirmiausia reikėtų rinktis pagal galvos odos, o ne plaukų galiukų būklę. Pavyzdžiui, galiukai gali būti sausi ir pažeisti, tačiau pati galvos oda – riebi. Tokiu atveju šampūnas turėtų būti skirtas riebiai galvos odai, o kondicionierius ar kaukė – sausiems plaukų ilgiams.
Jautriai ar sausai galvos odai geriau tinka švelnesnis, intensyviai nekvepiantis šampūnas. Jeigu oda riebi, svarbu ją pakankamai reguliariai plauti, nes riebalų ir negyvų ląstelių sankaupos gali sustiprinti pleiskanojimą. Lengvas pleiskanas kartais padeda kontroliuoti dažnesnis plovimas švelniu šampūnu.
Šampūnu reikėtų plauti daugiausia galvos odą, o ne intensyviai trinti visą plaukų ilgį. Plaunant susidariusios putos nubėga plaukais ir dažniausiai pakankamai pašalina nešvarumus nuo jų ilgio.
Kaip taisyklingai plauti galvos odą?
Sudrėkinkite plaukus drungnu, o ne labai karštu vandeniu. Nedidelį kiekį šampūno paskirstykite ant galvos odos ir švelniai masažuokite pirštų pagalvėlėmis. Nenaudokite nagų – stiprus kasymas gali pažeisti odą ir sustiprinti sudirgimą.
Po plovimo šampūną kruopščiai išskalaukite. Priemonių likučiai kartais gali sukelti niežėjimą, tempimą ar sudaryti įspūdį, kad galvos oda pleiskanoja dar labiau.
Ar reikia galvos odos šveitiklio?
Galvos odos šveitiklis nėra būtina priemonė kiekvienam žmogui. Jis gali būti naudingas, jei naudojate daug sausojo šampūno, lako, putų ar kitų formavimo priemonių ir jaučiate, kad įprastas šampūnas nepašalina visų likučių.
Šveitiklį reikėtų naudoti saikingai – paprastai ne dažniau kaip kartą per savaitę arba taip, kaip nurodyta ant produkto pakuotės. Per dažnas ar šiurkštus šveitimas gali pažeisti apsauginį odos barjerą, sukelti paraudimą ir dar stipresnį pleiskanojimą.
Nenaudokite galvos odai skirto šveitiklio, jei oda yra smarkiai sudirgusi, pažeista, šlapiuoja ar joje yra žaizdelių. Taip pat netinka kūno šveitikliai su stambiomis dalelėmis – galvos oda yra jautri, todėl jai reikalingos specialiai sukurtos priemonės.
2. Pleiskanos: kodėl jos atsiranda?
Pleiskanos – tai matomos nuo galvos odos atsiskiriančios ląstelės. Jos gali būti smulkios, baltos ir sausos arba didesnės, gelsvos bei riebesnės. Pleiskanas dažnai lydi niežėjimas, tačiau ne visada pasireiškia ryškus paraudimas.
Viena dažnų pleiskanų ir seborėjinio dermatito priežasčių yra odos reakcija į natūraliai joje gyvenančias Malassezia genties mieles. Šie mikroorganizmai nėra ženklas, kad žmogus nesilaiko higienos, tačiau kai kurių žmonių oda į juos reaguoja jautriau. Pleiskanojimą taip pat gali sustiprinti didesnis odos riebumas, netinkamos priemonės, per retas plovimas, šaltas ir sausas oras bei stresas.
Svarbu atskirti pleiskanas nuo paprasto galvos odos išsausėjimo. Sausa oda dažniausiai tempia, gali būti jautri, o pleiskanos būna smulkios. Seborėjiniam dermatitui labiau būdingos gelsvos ar baltos, prie odos prilipusios pleiskanos, paraudimas ir riebumas.
Kaip sumažinti pleiskanas?
Pirmiausia galima išbandyti specialų gydomąjį šampūną nuo pleiskanų. Dermatologai rekomenduoja ieškoti produktų, kurių sudėtyje yra bent viena iš veikliųjų medžiagų:
- ketokonazolas;
- seleno sulfidas;
- cinko piritionas;
- salicilo rūgštis;
- siera;
- akmens anglių degutas.
Skirtingos medžiagos veikia nevienodai. Ketokonazolas ir seleno sulfidas padeda kontroliuoti su pleiskanojimu siejamų mielių kiekį, o salicilo rūgštis padeda atlaisvinti ir pašalinti susikaupusias odos ląsteles.
Gydomąjį šampūną tepkite ant galvos odos, o ne tik ant plaukų. Kai kurias priemones reikia palaikyti kelias minutes, kad veikliosios medžiagos spėtų suveikti, todėl visada laikykitės produkto instrukcijos.
Rezultatui įvertinti dažnai reikia kelių savaičių. Pavyzdžiui, ketokonazolo šampūnas nuo pleiskanų paprastai naudojamas kelis kartus per savaitę ribotą laiką, o simptomams sumažėjus gali būti naudojamas rečiau palaikomajai priežiūrai. Tikslus dažnis priklauso nuo produkto stiprumo ir gamintojo nurodymų.
Jeigu vienas šampūnas nepadeda, galima išbandyti priemonę su kita veikliąja medžiaga. Tačiau nereikėtų vienu metu pradėti naudoti kelių stipriai veikiančių produktų, nes sudirgusi oda gali pradėti pleiskanoti dar intensyviau.
Ar nuo pleiskanų slenka plaukai?
Paprastos pleiskanos dažniausiai nėra tiesioginė ilgalaikio plaukų slinkimo priežastis. Tačiau stiprus niežėjimas, nuolatinis kasymas ir uždegimas gali pažeisti odą, paskatinti plaukų lūžinėjimą arba laikinai sustiprinti jų kritimą.
Jeigu kartu su pleiskanojimu pastebite aiškiai retėjančius plaukus, apvalius nuplikimo plotus, skausmą, šašus ar pūliuojančias vietas, būtina kreiptis į gydytoją. Tokius simptomus gali sukelti ne paprastos pleiskanos, o psoriazė, grybelinė infekcija, uždegiminė plaukų slinkimo forma ar kita liga.
3. Drėkinimas – reikalingas ne tik veido odai
Galvos oda gali išsausėti dėl dažno plovimo stipriais šampūnais, labai karšto vandens, karšto džiovintuvo oro, sauso patalpų oro, saulės ar netinkamų plaukų priežiūros priemonių.
Išsausėjusi oda gali niežėti, perštėti ir pleiskanoti, todėl šie simptomai kartais klaidingai palaikomi pleiskanomis. Kita vertus, niežėjimą gali sukelti daugybė skirtingų būklių, todėl vien pagal šį simptomą nustatyti priežasties neįmanoma.
Kaip pasirūpinti sausa galvos oda?
Rinkitės švelnų, sausai ar jautriai galvos odai skirtą šampūną. Galima išbandyti specialų galvos odos serumą ar losjoną su drėkinamosiomis ir raminamosiomis medžiagomis, pavyzdžiui, gliceroliu, pantenoliu, hialurono rūgštimi ar alaviju.
Venkite labai karšto vandens ir džiovintuvo nelaikykite arti galvos. Jeigu naudojant tam tikrą priemonę atsiranda deginimas, stiprus paraudimas ar bėrimas, jos nebenaudokite.
Su aliejais reikėtų elgtis atsargiai. Nedidelis kiekis aliejaus kai kuriems žmonėms gali sumažinti sausumo pojūtį, tačiau riebios pleiskanos ar seborėjinis dermatitas nėra paprastas odos išsausėjimas. Kadangi Malassezia mielės gerai dauginasi riebioje aplinkoje, gausus aliejų tepimas aktyvaus seborėjinio dermatito metu kai kuriems žmonėms gali pabloginti simptomus.
Naują priemonę pirmiausia išbandykite nedideliame odos plote. Eterinių aliejų, tarp jų ir arbatmedžio, nereikėtų tepti tiesiai ant odos neskiestų – jie gali sukelti dirginimą ar alerginę reakciją.
4. Galvos masažas – malonus ritualas, bet ne stebuklingas gydymas
Švelnus galvos masažas gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir maloniai suaktyvinti paviršinę kraujotaką. Jį galima atlikti plaunant galvą arba ant sausos galvos odos.
Masažuokite pirštų pagalvėlėmis, lėtais sukamaisiais judesiais. Nespauskite per stipriai ir nekasykite odos nagais. Masažas neturėtų sukelti skausmo, deginimo ar ryškaus paraudimo.
Nors nedidelis tyrimas parodė, kad reguliarus standartizuotas masažas gali būti siejamas su šiek tiek padidėjusiu plaukų storiu, mokslinių duomenų dar nepakanka teigti, kad masažas patikimai sustabdo plaukų slinkimą ar ataugina prarastus plaukus.
Todėl masažą verta vertinti kaip papildomą priežiūros ir atsipalaidavimo ritualą, bet ne kaip dermatologo paskirto gydymo pakaitalą.
5. Mityba ir kasdieniai įpročiai
Plaukų ir odos būklei svarbi visavertė, subalansuota mityba. Ryškus baltymų, geležies, cinko, biotino ar kitų maistinių medžiagų trūkumas gali būti susijęs su padidėjusiu plaukų slinkimu. Vis dėlto papildų nereikėtų pradėti vartoti vien profilaktiškai – per didelis kai kurių medžiagų kiekis taip pat gali būti žalingas.
Kasdienėje mityboje verta turėti:
- pakankamai baltymų;
- riebios žuvies, riešutų ar sėklų;
- ankštinių daržovių;
- kiaušinių;
- viso grūdo produktų;
- įvairių vaisių ir daržovių.
Svarbus ir pakankamas skysčių kiekis, tačiau vien gausesnis vandens gėrimas neišgydys pleiskanų, seborėjinio dermatito ar plaukų slinkimo, jeigu šių problemų priežastis yra kita.
Galvos odos būklę taip pat gali paveikti miego trūkumas, ilgalaikis stresas, dažnas labai karšto džiovintuvo naudojimas, įtemptos šukuosenos ir didelis kiekis ant odos paliekamų formavimo priemonių.
Paprasta galvos odos priežiūros rutina
Kasdienei priežiūrai nereikia daugybės produktų. Dažniausiai pakanka:
- Galvos odos tipui tinkamo šampūno.
- Reguliaraus, bet ne agresyvaus plovimo.
- Kruopštaus priemonių išskalavimo.
- Švelnaus masažo pirštų pagalvėlėmis.
- Gydomojo šampūno, jeigu atsiranda pleiskanų.
- Drėkinamosios priemonės, jeigu oda iš tiesų sausa ir jautri.
- Atsargesnio karščio bei formavimo priemonių naudojimo.
Kada reikėtų kreiptis į dermatologą?
Specialisto konsultacija rekomenduojama, jeigu:
- pleiskanos nesumažėja maždaug per mėnesį naudojant tinkamą gydomąjį šampūną;
- galvos oda labai paraudusi, patinusi ar skausminga;
- atsiranda šašų, žaizdelių, pūliavimo ar šlapiavimo;
- pleiskanoja ir antakiai, nosies šonai, ausys ar kitos kūno vietos;
- plaukai pradeda gausiai slinkti arba atsiranda nuplikusių plotų;
- niežėjimas trukdo miegoti ar kasdieniam gyvenimui;
- simptomai prasidėjo po plaukų dažymo ar naujos priemonės naudojimo.
Pleiskanos paprastai nėra pavojingos ir daugeliu atvejų gali būti kontroliuojamos tinkamai parinktu šampūnu. Vis dėlto užsitęsę simptomai gali būti kitos odos būklės požymis, todėl nereikėtų mėnesių mėnesius bandyti vis naujų kosmetikos priemonių neieškant tikrosios problemos priežasties.
Svarbiausia – ne priemonių kiekis, o nuoseklumas ir tinkamas jų pasirinkimas. Švari, nedirginama ir subalansuota galvos oda sudaro palankesnes sąlygas plaukams augti bei padeda jiems ilgiau išlikti stipriems ir sveikai atrodantiems.
