Pastaraisiais metais grožio industrijoje vis garsiau kalbama apie greitus rezultatus, intensyvias procedūras ir „aktyvią“ odos priežiūrą, kuri žada matomą efektą čia ir dabar. Tačiau kartu vis dažniau pasigirsta ir priešinga kryptis – kvietimas sulėtinti tempą, įsiklausyti į odos poreikius ir atsisakyti perteklinio intensyvumo. Šiame kontekste vis dažniau minimas terminas „lėta kosmetologija“, kuris tampa atsvara skubėjimui ir universaliems sprendimams.
Kodėl pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie „lėtą kosmetologiją”?
– Pastaraisiais metais grožio industrijoje labai išaugo greitų sprendimų pasiūla – nuo intensyvių procedūrų iki aktyvių kosmetikos priemonių, žadančių greitą rezultatą. Tačiau oda turi savo biologinius ritmus ir atsistatymo tempus, kurie nepriklauso nuo tendencijų. Praktikoje matau, kad oda dažnai nespėja adaptuotis prie per didelio intensyvumo, todėl tampa jautri, sudirgusi ir nestabili.
Ką reiškia, kad oda „neskubėja“?
– Odos atsinaujinimas yra lėtas, nuoseklus procesas. Kai jį nuolat trikdome per dažnomis procedūromis ar per dideliu aktyvių ingredientų kiekiu, oda pradeda gintis. Tai pasireiškia paraudimu, tempimo jausmu, bėrimais ar padidėjusiu jautrumu. Kitaip tariant, oda signalizuoja, kad jai reikia ne daugiau, o mažiau.
Ar greitas efektas visada yra blogai?
– Pats greitas efektas nėra blogis, tačiau problema atsiranda tuomet, kai jis tampa pagrindiniu tikslu, neįvertinant ilgalaikių pasekmių. Dažnai greitas rezultatas pasiekiamas odos barjero sąskaita, o vėliau tenka ilgai spręsti atsiradusias problemas.
Kokias dažniausias klaidas matote savo praktikoje?
– Viena dažniausių klaidų – per daug aktyvių priemonių vienu metu. Rūgštys, retinolis, vitaminai, aparatinės procedūros dažnai naudojami be pertraukų ir be individualaus įvertinimo. Kita klaida – dažnas kosmetikos keitimas, kai oda neturi laiko prisitaikyti.
Kas iš tiesų yra lėta kosmetologija?
– Lėta kosmetologija – tai požiūris, kuriame prioritetas teikiamas odos barjero stiprinimui, individualiam tempui ir ilgalaikiam rezultatui. Tai nėra procedūrų atsisakymas, bet sąmoningas jų parinkimas ir derinimas su kasdiene odos priežiūra.
Kokius pokyčius pastebite, kai klientės pereina prie lėtesnio požiūrio?
– Dažniausiai oda tampa ramesnė, stabilesnė, sumažėja jautrumas. Klientės pastebi, kad oda mažiau reaguoja į aplinkos veiksnius, o rezultatai išlieka ilgiau. Taip pat dažnai sumažėja poreikis maskuoti odą dekoratyvine kosmetika.
Ar lėta kosmetologija tinka visiems odos tipams?
– Taip, nes ji nėra orientuota į odos tipą, o į odos būklę. Net riebi ar probleminė oda gali būti pervarginta. Lėtas požiūris leidžia pirmiausia atkurti pusiausvyrą, o tik tada spręsti konkrečias problemas.
Kaip suprasti, kad odai reikia „sulėtinti“?
– Jei oda dažnai parausta, tempia, greitai reaguoja į naujus produktus, o rezultatai būna trumpalaikiai – tai aiškus ženklas, kad jai reikia pauzės. Tokiais atvejais mažiau dažnai reiškia daugiau.
Ar lėta kosmetologija – laikina tendencija?
– Manau, tai natūralus atsakas į per didelį grožio industrijos tempą. Oda tiesiog nebeatlaiko nuolatinio intensyvumo, todėl sąmoningas, lėtesnis požiūris tampa ne mada, o būtinybe.
