„Kam dėti tuos plaukus, jei per pora metelių gali užsiauginti savo,“ – komentaruose pasisako moterys, tačiau plaukų priauginimo meistrė, „Hairsera“ grožio namų įkūrėja Karolina Miškinė nesutinka: „Aš visada sakau – laukti nėra ko, jeigu jautiesi sau negraži. Grožis nėra tuštybė. Kai moteris jaučiasi gerai, ji drąsesnė, šypsosi, kitaip elgiasi. Plaukai yra labai svarbi savivertės detalė“. Pasak meistrės, net ir naudojant labai geras priemones, užsiauginti plaukus gali prireikti 2-3 metų. Moterys neturi kantrybės tiek ilgai laukti, tad renkasi priauginimą ar perukus.
Tikslas – užauginti natūralius plaukus
14 metų plaukų priauginimo srityje dirbanti Karolina Miškinė sako, kad didžiausią džiaugsmą jai suteikia momentas, kai klientės gali atsisakyti priauginamų sruogų ir džiaugtis savo natūraliais plaukais. „Mes kartu ieškome priemonių, padėsiančių užsiauginti natūralius plaukus, kalbame apie priežiūrą, plaukams nekenkiantį plaukų priauginimą, dažymą. Tai užtrunka, tačiau šis laikas neatrodo toks ilgas, kai nešioji priaugintus plaukus,“ – pasakoja meistrė.
Kiekvieną korekciją, kuri atliekama kas 2-3 mėnesius, natūralūs plaukai paauga apie 2-3 cm, o naudojant vitaminus bei tinkamas plaukų priemones, augimas gali būti dar spartesnis. „Per metus galima užsiauginti apie 10–12 centimetrų plaukų“, – sako K. Miškinė.
Vis dėlto plaukų augimui įtakos turi daug veiksnių. Labai svarbu tinkamai prižiūrėti plaukus, kad netrupėtų jų galiukai. Dėl to tai kur kas sudėtingesnis procesas plaukus šviesinančioms moterims.
Šio momento laukia ir moterys po chemoterapijos
Paklausta, kada po chemoterapijos galima pradėti galvoti apie plaukų priauginimą, Karolina sako, kad geriausia, kai plaukai jau būna paaugę apie 3–4 centimetrus.
„Kuo ilgesni natūralūs plaukai, tuo estetiškesnį rezultatą galime išgauti. Tačiau ne visos moterys nori laukti“, – pasakoja ji.
Viena iš tokių klienčių – Miglė, kuri po chemoterapijos nusprendė prisiauginti plaukus. „Kai po gydymo pradėjo ataugti mano plaukai, jie buvo labai tamsūs, kieti ir sunkiai paklūstantys formavimui, todėl buvo sunku susitvarkyti šukuoseną. Kurį laiką nešiojau ir peruką. Vis dėlto vasarą su juo būna labai karšta, o ilgiau nešiojant gali net pradėti spausti galvą ar atsirasti žaizdelių“, – pasakoja ji.
Kad jaustųsi moteriškesnė, Miglė nusidažė plaukus šviesiai ir laukė momento, kada galės juos prisiauginti. „Tai tikrai nuostabus sprendimas – jis suteikė daugiau pasitikėjimo savimi, o plaukus tapo daug lengviau tvarkyti ir formuoti. Kartais maži dalykai sugrąžina labai didelį džiaugsmą ir moteriškumo jausmą“, – sako ji.
Karolina pasakoja, kad pirmasis priauginimas jai buvo didelis iššūkis, bet džiaugiasi, kad per porą metų Miglei pavyko užsiauginti savo plaukus. „Tikiu, kad dar po metų Miglei neprireiks nei vienos papildomos sruogos ir ji galės džiaugtis tik savo natūraliais plaukais,“ – sako K. Miškinė.
Ne visoms galima atlikti plaukų priauginimą
Anot meistrės, yra situacijų, kai plaukų priauginimo atlikti tiesiog nėra galimybės. „Ypač ploni ir slenkantys plaukai – tai atvejai, kai reikia labai daug atsargumo ir profesionalaus įvertinimo. Tokios problemos ne visada susijusios tik su hormonų disbalansu, stresu ar ligomis. Su amžiumi plaukai natūraliai plonėja – tai visiškai normalus fiziologinis procesas,” – sako K. Miškinė.
Menopauzės laikotarpiu dėl hormoninių pokyčių moterys dažnai pastebi ne tik plaukų retėjimą, bet ir pakitusią jų struktūrą: plaukai gali tapti trapesni, sausesni, prarasti apimtį. Tokiais atvejais klasikinis plaukų priauginimas gali būti per didelė apkrova natūraliems plaukams.
Anot meistrės, tam tikrose situacijose dar galima padėti klientėms pasitelkiant specialų bekapsulinį priauginimą, naudojant UV lempą ir specialius klijus. Šis metodas yra itin švelnus plaukams, tačiau ir gerokai brangesnis. Be to, jo trūkumas tas, kad antrą kartą nebeįmanoma surinkti ir pakartotinai panaudoti tų pačių plaukų, todėl kiekvieną kartą reikalingi nauji sruogų pluoštai.
Meistrė pasakoja, kad tokių atvejų, kai plaukų būklė neleidžia atlikti priauginimo procedūros pasitaiko labai dažnai. „Pradėjome ieškoti alternatyvų, ką tokiu atveju galime rekomenduoti moterims, kaip joms padėti. Žinoma, vienintelė alternatyva lieka perukas arba tupetas (perukas viršugalviui, kai yra išretėjimas ar dalinis išplikimas). Pastebėjome Lietuvoje pasiūlos trūkumą, todėl nusprendėme praplėsti asortimentą ir leisti moterims tiesiog užeiti, pasikonsultuoti, pasimatuoti, parinkti plaukų spalvą.
Kodėl nereikia bijoti sintetinių perukų
„Kai moteris nusprendžia įsigyti peruką, dažniausiai iškyla klausimas – rinktis sintetinį ar natūralių plaukų?“ – sako K. Miškinė. Pasak jos, svarbiausia, kad perukas būtų kokybiškai pasiūtas. Šiuolaikiniai modeliai dažnai gaminami su mikroodą imituojančiu plonu, permatomu audiniu, kuris leidžia matyti galvos odą po plaukais ir sukuria labai natūralų efektą. Jei tai ilgalaikis sprendimas ir perukas bus nešiojamas kasdien, dažniausiai rekomenduojamas natūralių plaukų perukas. „Tačiau visada sakau – nereikia bijoti sintetinių perukų. Kokybiškai pasiūtų sintetinių perukų kainos svyruoja nuo 70 iki 400 eurų, o jų didelis privalumas – nereikia daug laiko skirti formavimui. Juos galima plauti specialiais šampūnais, bet jie vistiek išlaiko savo pirminę formą“, – pasakoja meistrė.
Jei perukas reikalingas laikinai – pavyzdžiui, kol plaukai atsigaus po chemoterapijos arba tiesiog norint pakeisti įvaizdį – sintetinis perukas gali būti labai geras sprendimas.
Natūralių plaukų perukai reikalauja didesnių investicijų, tačiau suteikia daugiau galimybių – juos galima garbanoti, tiesinti, keisti sklastymą ar net dažyti.
