Lūpų sausumas, šerpetojimas ir trūkinėjimas daugeliui yra gerai pažįstama problema, dėl kurios ranka vis dažniau tiesiasi prie balzamo. Vis dėlto kai kurie lūpų balzamai gali sukurti užburtą ratą: iš pradžių palengvina, o ilgainiui sausumą net sustiprina.
„Gintarinės vaistinės” vaistininkė Laura Vanagaitė aiškina, kad lūpos išsausėja pirmiausia dėl savo sandaros.
„Jose nėra riebalų liaukų, o lūpas dengia itin plonas odos sluoksnis, todėl jos negali natūraliai išlaikyti drėgmės ir yra labai jautrios dehidratacijai, šaltam vėjui bei saulės spinduliams. Daugeliu atvejų lūpų sausumas susijęs su aplinkos veiksniais ir įpročiais, tačiau kai būklė tampa lėtinė, skausminga ar lūpos nuolat skilinėja, verta pagalvoti ir apie už to slypinčias sveikatos problemas”, – pažymi ji.
Kas sukelia lūpų sausumą
Pasak vaistininkės, viena dažniausių nuolat sausėjančių lūpų priežasčių yra nepakankamas vandens vartojimas. Kai organizmas dehidratuoja, lūpos dažnai būna viena pirmųjų vietų, kur tai pasijunta.
„Lūpų sausumą gali sukelti ir vaistai. Viena iš vaistų klasių, dažnai sausinančių lūpas, yra retinoidai. Dažniausiai iš jų vartojamas izotretinoinas, skiriamas sunkiems spuogams gydyti. Sausumą taip pat gali lemti kai kurios alergijai gydyti vartojamų vaistų grupės, pavyzdžiui, antihistamininiai vaistai, antidepresantai ir psichotropiniai vaistai”, – aiškina L. Vanagaitė.
Tam tikrų vitaminų trūkumas, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, geležies stoka, skydliaukės sutrikimai ar autoimuninės ligos taip pat gali būti susiję su lėtiniu lūpų sausumu. Kai kuriais atvejais nuolatinis sausumas gali rodyti ir burnos ar dantų problemas: blogą sąkandį, apnašų ar bakterijų kaupimąsi burnoje.
„Dar viena dažna, bet ne visada pastebima priežastis – kvėpavimas per burną, ypač naktį. Tokie sutrikimai dažniausiai pasireiškia dėl nosies užgulimo, alergijos ar miego problemų, o dėl to lūpos sausėja dar labiau”, – akcentuoja vaistininkė.
Įpročiai, kurie sausumą tik didina
Išsausėjus lūpoms dažnas instinktyviai jas laižo. Nors taip trumpam galima pajusti palengvėjimą, seilės greitai išgaruoja, o lūpos ima sausėti dar labiau. Panašiai kenkia ir lūpų kramtymas, ypač kai jos jau suskirdusios ir kramtoma atpleišėjusi jų dalis – taip pažeidimas tik didėja, sausumas stiprėja, o skilinėjimas gilėja.
„Lūpoms reikalingas SPF, nes jos gali nudegti saulėje, išsausėti ir luptis, ypač būnant lauke. Todėl apsauga nuo saulės svarbi ne tik vasarą”, – įspėja L. Vanagaitė.
Kodėl balzamas gali tapti spąstais?
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dilgčiojimo pojūtį užtepus balzamą neretai supainiojame su veiksmingumu, nors jį gali sukelti ingredientai, dirginantys jautrią lūpų odą. Lūpų epidermis itin plonas, todėl dirgikliai jį pažeidžia greitai.
„Kai kurios balzamų sudedamosios dalys sukuria laikiną šildantį arba vėsinantį poveikį, nes aktyvina receptorius. Tokį efektą dažniausiai sukelia mentolis, kamparas ir fenolis. Pradėjus naudoti produktus su šiomis medžiagomis gali atrodyti, kad diskomfortas greitai sumažėja, tačiau ilgiau naudojant jos gali pašalinti natūralius aliejus, kurių lūpų odoje ir taip labai mažai. Ilgainiui sausumas didėja ir gali susiformuoti priklausomybės ciklas, kai priemonę norisi tepti vis dažniau, nes po kiekvieno patepimo lūpos atrodo vis sausesnės”, – teigia ji.
Jei lūpos jautrios, vaistininkė rekomenduoja vengti priemonių, kurių sudėtyje yra dervų, dar vadinamų kolofonija ar šelaku, sezamų aliejaus, dažiklių, kvapiųjų medžiagų, mėtų, taip pat nikelio. Šių medžiagų galima rasti ne tik lūpų balzamuose – kartais jų pasitaiko ir dantų pastose bei burnos skalavimo skysčiuose.
„Stiprus kvapas dažnai yra signalas. Jei balzamas ryškiai kvepia vaisiais, saldainiais ar kitais intensyviais aromatais, jame greičiausiai yra dirbtinių kvapiųjų medžiagų, kurios gali dirginti lūpas”, – sako „Gintarinės vaistinės” vaistininkė.
Jautrioms lūpoms ji pataria rinktis hipoalergines, bekvapes ir be dažiklių priemones. Pirmenybę verta teikti pantenoliui, kuris veikia raminamai, keramidams, padedantiems atkurti apsauginį odos barjerą, taip pat taukmedžio sviestui ar vazelinui, kurie suteikia apsaugą.
Sausumas ar jau uždegimas?
Sausoms, suskirdusioms lūpoms būdingas šiurkštus paviršius, sausas pleiskanojimas ir lengvas lupimasis. Tačiau jei prisideda ryškesnis skausmas, patinimas, stipresnis lupimasis, galima įtarti ir uždegimą, kuris dar vadinamas cheilitu. Jis gali sukelti sausumą, suskirdimą, patinimą, lupimąsi ir skausmą, o lūpų spalva gali tapti ryškiai raudona, violetinė ar tamsiai ruda.
„Ilgą laiką rūkantys žmonės gali susirgti liaukiniu cheilitu, kuris padidina lūpų ir burnos infekcijų bei vėžio riziką”, – sako L. Vanagaitė.
Vaistininkė pabrėžia, kad jei įtrūkę burnos kampučiai atsirado dėl infekcijų, kurias sukelia bakterijos, ir kartu jaučiamas nuolatinis sausumas, paprasto balzamo dažniausiai nepakanka.
„Taip pat suklusti verta, jei atsiranda kraujavimas, gilūs lūpų įtrūkimai, geltonos spalvos negyjantys šašai – tai dažniausiai rodo infekciją, kurios gydymui gali reikėti specialių antiseptinių, priešgrybelinių ar antibakterinių vaistų, o ne tik drėkinimo”, – įspėja ji.
Vaistininkė pabrėžia omega-3 riebalų rūgščių svarbą – jos reikalingos ląstelių membranoms stiprinti, padeda odai išlaikyti natūralius aliejus ir mažina uždegimines reakcijas, o jų trūkumas gali lemti odos sausumą, jautrumą ir lūpų pleiskanojimą.
„B grupės vitaminų, ypač B2, B6 ir B12, trūkumas gali būti siejamas su įtrūkimais lūpų kampučiuose ir uždegimu. Geležies stoka gali sukelti lūpų blyškumą, o cinkas padeda gyti ir atkurti pažeistus lūpų audinius, ypač kai atsiranda žaizdelių”, – vardija L. Vanagaitė.
