Kai dauguma mūsų dar tik stengiasi pramerkti akis ir susirasti pirmą kavos puodelį, automobilių sporto talentė Emilija Ulvydaitė jau gyvena lenktynių ritmu. Jos rytas – tai ne tik atsikėlimas ir pasiruošimas, bet ir savotiškas ritualas, kuriame telpa tiek fizinis, tiek emocinis pasirengimas startui.
Rytas prasideda kaip namie – su judesiu ir avižomis
Emilijos diena prasideda ne nuo iškart pulsuojančios trasos atmosferos, o nuo… rutinos, kurią ji išlaiko net ir namuose.
„Prasimankštinu, prasibudinu ir paruošiu kūną dienai. Tam užtenka kad ir 30 minučių, kad pasijusčiau žvali“, – sako sportininkė.
Ji tikina, kad lenktynių rytas mažai kuo skiriasi nuo įprasto – svarbiausia išlikti ištikimai savo įpročiams.
Pusryčiai – būtina dienos dalis. Dažniausiai lėkštėje garuoja avižinė košė arba kiaušinienė, o rytą praskaidrina puodelis kavos. Žinoma, nepamirštamas ir vanduo – skysčių balansas itin svarbus vairuojant.
Ritualas su artimaisiais – „žaibo“ rankos paspaudimas
Prieš kiekvieną startą Emilija su vaikinu ir tėčiu atlieka simbolinį gestą – „duoda žaibą“. Šis asmeninis ritualas padeda sukurti ryšį, palaikymą ir savotišką „namų jausmą“ net šalia griaudžiančių variklių.
Prie starto linijos Emilija mėgsta giliai įkvėpti ir iškvėpti, leisdama kūnui nurimti, o mintims susikoncentruoti.
Susikaupimas ir ramybė – svarbiausi lenktynių ryto atributai
Nors komandos zonoje verda veiksmas, inžinieriai paskutinį kartą tikrina automobilius, o mechanikai laksto tarp detalių, pati Emilija sąmoningai stengiasi būti su savimi.
„Vaikinas visada pastebi, kad lenktynių dieną esu kitokia“, – šypsosi sportininkė. Ji bando vengti sunkesnių pokalbių ir koncentruojasi tik į vieną – važiavimą.
Fiziškai kūnas jaučia įtampą, bet mintys išlieka ramios: „Stovint prie starto linijos visados sukyla jauduliukas, o startavus kūną užplūsta adrenalino banga.“
Pasiruošimas trasoje – svarbi saugumo dalis
Kai artėja metas sėsti į automobilį, Emilija pirmiausia apsirengia: šalmas, kaklo apsauga, pirštinės, ir su inžinieriaus pagalba susisega diržus. Automobiliai pajuda iš komandos zonos anksčiau, kad būtų surikiuoti prie starto linijos. Tada laukia apšilimo ratas, kuris padeda sušildyti padangas ir patikrinti automobilio funkcijas. Ir tada – laikas susikaupti.
Mintys prie starto – ne apie save, o apie strategiją
Likus vos kelioms minutėms iki starto signalo, Emilijos galvoje – analizė: „Pagalvoju, ką vairuotojai esantys aplink mane gali bandyti daryti pirmajame posūkyje, stengiuosi turėti kelias strategijas, planus.“
Tai ne tik technika, bet ir psichologinis žaidimas, kuriame svarbu nepasiduoti spaudimui.
Netikėtumai? Jie neišvengiami
Kartais ryte niekas nevyksta pagal planą – prastas miegas, lietus ar techninės problemos. Tokios situacijos sukelia stresą, tačiau Emilija stengiasi jų nebijoti.
„Lietus keičia visas strategijas, važiavimas tampa žymiai intensyvesnis. Todėl svarbu palaikyti rutiną – kad viskas būtų sudėliota ir eitųsi pagal planą.“
Rytas, kuris formuoja rezultatą
Emilijos rytas prieš lenktynes – tai dėmesio sau, pasiruošimo ir proto ramybės derinys. Nors aplinkui – garsas, greitis ir spaudimas, ji išlieka susitelkusi į tai, ką gali kontroliuoti: save, savo kūną, mintis ir vairavimą.
Šis rytas – ne šiaip pasiruošimas, o pamatinis akmuo visos dienos rezultatui. Ir būtent todėl Emilijos žingsniai nuo pusryčių iki šviesoforo signalo tampa jos pergalės dalimi – net jei ta pergalė dar tik priešaky.
