Ji buvo graži ir labai elegantiška, ją laikė viena stilingiausių pasaulio moterų, o dizaineris Hubertas de Givenchy pelnytai vadino savo mūza. Tačiau ji buvo ne tik gražus veidelis ir stilingus drabužius dėvinti mergina – ji buvo kur kas daugiau.
Modelis, aktorė, aktyvi humanistė Audrey Hepburn gebėjo kalbėti penkiomis kalbomis, pelnė „Emmy“, „Tony“, „Grammy“ ir „Academy Award“ apdovanojimus, išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir buvo pirmoji žvaigždė, kurios vardu pavadino gatvę. Manot, kad tai viskas? Toli gražu! Audrey pavyzdys įrodo, kad nesvarbu, ką savo gyvenime patyrei, daug dirbdama gali pasiekti viską.
SKAUDI VAIKYSTĖ
Tikrasis merginos vardas – Audrey Kathleen Ruston. Ji gimė 1929 metais, Briuselyje, Belgijoje, aristokratės bei bankininko šeimoje. Abiejų tėvų santuoka buvo antroji, tačiau ir ji baigėsi skyrybomis, mažoji Audrey labai dėl to išgyveno ir manė, jog tėtis namo negrįžta dėl jos. Tačiau tėtis namo negrįždavo dėl kitų moterų ir alkoholio. Sklando mitai, jog kartą Audrey mama ją privertė pasižadėti niekada nesverti daugiau nei 46 kg. Moteris manė, kad vyras jos nebemyli tik dėl jos svorio. Pažadą mergaitė ištesėjo. Audrey niekada ir nesvėrė daugiau nei 46 kg, nors jos ūgis buvo 1, 70 m., tačiau jos lieknumo priežastys slypėjo ne mamos pasakytuose žodžiuose, o bade, kurį ji patyrė Antrojo pasaulinio karo metu.
BADAS IR TULPĖS PIETUMS
Audrey nuo mažumės mylėjo baletą ir troško tapti primadona, tačiau mergina buvo 12 centimetrų per aukšta, be to, kai naciai įsiveržė į Olandiją, merginai teko išgyventi visai nevaikišką gyvenimo laikotarpį. Dėl maisto stokos nuolat vaikščiodavo alkana ir išsekusi, todėl treniruotis buvo per sunku. Tiesa, ji vis tiek paslapčia šokdavo žmonių grupėms už keletą centų, kad rinktų pinigus olandų pasipriešinimui. Be to, reikėjo kažkaip išgyventi. Būsima aktorė matė, kaip naciai nužudė kelis jos šeimos narius, o aplinkiniai žmonės dėl šalčio ir alkio mirdavo tiesiog gatvėse. Ji pati kentėjo nuo depresijos, anemijos, turėjo kvėpavimo problemų, badavo, o kad išgyventų išsikasdavo tulpių svogūnėlių ir juos valgydavo.
BŪSIMA STOMATOLOGO ASISTENTĖ?
Pasibaigus karui mergina grįžo prie savo didžiausios aistros – baleto. Mokėsi Amsterdame, vėliau Londone. Ji atliko keletą vaidmenų įvairiuose spektakliuose, tačiau jie nebuvo ryškūs ir visą laiką ji skyrė mokslams. Mergina ketino tapti stomatologo asistente, tačiau likimas pasisuko 180 laipsnių. Kai Audrey buvo 22-eji, Niujorke ją pastebėjo talentų medžiotojas. Ten mergina pasirodė Brodvėjaus pjesėje „Gigi“ ir per naktį ji tapo garsia aktore. Audrey sėkmės paslaptis? Baletas, dėl jo kiekvienas merginos judesys buvo elegantiškas. Ji pasitikėjo savo kūnu ir todėl nuotraukose bei filmavimo aikštelėje atrodydavo nepriekaištingai. Tačiau tai ne viskas. Ji buvo perfekcionistė ir visada siekė tobulumo, tai buvo matyti jos drabužiuose, stovėsenoje, vaidyboje ir visur, prie ko ji prisiliesdavo.
PER LIEKNA KŪDIKIUI
Audrey troško vaikų, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir per mažo riebalinio audinio ji arba nepastodavo, arba persileisdavo. Per gyvenimą ji persileido net keturis kartus. Po pirmų dviejų ji nusprendė padaryti pertrauką ir nebesifilmuoti kine. Tik susilaukusi sūnaus Sean Hepburn Ferrer grįžo į kino industriją. Tačiau asmeninis gyvenimas klostėsi ne taip puikiai, kaip karjera. Moteris išsiskyrė ir įsimylėjo dešimt metų jaunesnį gydytoją. Jie susituokė ir tada Audrey susilaukė antro sūnaus Luca Dotti. Tačiau ir ši santuoka ilgai netruko. Trečias, lemtingas jos vyras buvo keleriais metais jaunesnis, ji niekada su juo nesusituokė, tačiau jie buvo kartu trylika metų, iki pat Audrey mirties.
KODĖL NE MARILYN MONROE?
Aktorė buvo intravertė ir labiau už dėmesį bei dideles kompanijas mėgo vienatvę. Kartą ji yra pasakiusi, jog mielai laiką nuo šeštadienio vakaro iki pirmadienio ryto praleidžia viena, nes tik taip pasikrauna energijos. Beje, ar prisimenat populiarią romantinę 1961-ųjų komediją „Pusryčiai pas Tifani“? Knygos autorius Truman’as Capote pagrindiniam vaidmenyje įsivaizdavo ne ką kitą, o Marilyn Monroe, tad jis itin nusivylė, kai pamatė, jog šiam vaidmeniui buvo atrinkta Audrey. Ir nepaisant to, kad tai vienas tų filmų, kuris išgarsino Audrey ir lig šiol yra labai mėgstamas kino mylėtojų, viename interviu Audrey prisipažino, kad vaidinti ekstravertę jai buvo ypač sunku.
Į PARDUOTUVĘ SU ELNIUKU
Audrey ypač mylėjo gyvūnus, tačiau pats įdomiausias jos augintinis vienareikšmiškai buvo elniukas, kurį ji pavadino Pipinu. Kaip tai nutiko? 1959-ais metais jai teko filmuotis su elniuku. Kad jis prie jos priprastų gyvūnų treneris pasiūlė aktorei paauginti šį mielą gyvūnėlį, o ji neatsispyrė pagundai ir sutiko. Labai greitai Pipinas tapo itin paklusnus ir kartu su ja eidavo net į parduotuvę, esančia Beverli Hilse.
TIKĖJO, KAD YRA NEGRAŽI
Ji niekada savęs nelaikė gražia. Šį faktą viename interviu papasakojo jos sūnus Lucca Dotti. Jis kalbėjo, kad mama niekada nesuprato, kodėl aplinkiniai ją laiko gražia, juk ji turėjo didelę nosį, dideles pėdas, buvo per liekna, o jos krūtinė buvo labai plokščia. Kad paslėptų savo „defektus“ Audrey puošdavosi skarelėmis ir dideliais akiniais nuo saulės, o štai aplinkiniai tai laikė aukščiausios mados išraiška. Tiesa, jos sūnus pasakojo, kad Audrey niekada nebijojo pasenti, atvirkščiai, ji džiaugėsi, kad su amžiumi atsirasdavo vis daugiau laiko sau bei šeimai, kad pažinojo gyvenimą ir su kiekvienais metais įgydavo dar daugiau išminties.
AKTYVI HUMANISTĖ
Visus pinigus, kuriuos uždirbo iš paskutinių filmų, Audrey paaukojo UNICEF organizacijai ir 1988 metais buvo paskirta UNICEF gerosios vilties ambasadore. Kodėl ji aistringai įsitraukė į šią veiklą? Viename interviu pasakojo, kad puikiai žino, ką vaikams reiškia UNICEF. Ji pati Antrojo pasaulinio karo metu būtent iš šios organizacijos gavo maisto, vaistų ir atsistojo ant kojų. 1992 metais, vos keturis mėnesius prieš savo mirtį, Audrey išvyko į Somalį ir pasakojo, kad ten pamatė pačius baisiausius, kada nors gyvenime regėtus vaizdus. Nei karas, nei badas, patirtas paauglystėje, nei artimųjų mirtys jos taip neišgąsdino, kaip Somalyje badaujantys ir mirštantys kūdikiai bei vaikai. Kelionės metu ji pajuto itin didelius skausmus pilvo srityje, apsilankius pas gydytojus sužinojo, kad serga vėžiu.
Nepraėjo nė keturi mėnesiai ir talentinga, protinga bei viena gražiausių XX a. moterų pasitraukė iš gyvenimo. Tačiau ji paliko šviesų ir išskirtinį savo atminimą. Juk apie ją kalbame lig šiol!
