Vakar vykusioje „Adidas“ šokių treniruotėje garsias Lietuvos moteris ir merginas šokti mokė „Žalgirio“ komandos šokėjos su vadove Diana Gandrime priešakyje.
Beveik 7-erius metus merginas krepšinio aikštelėje šokti mokanti (o kaip vėliau paaiškėjo – ir griežtai auklėjanti!) Diana portalui panele.lt pasakojo, kokia įtempta jos merginų kasdienybė, kiek daug laiko jos praleidžia repetuodamos ir, žinoma, ar pavyko kuriai nors iš gražuolių šokėjų „nukabinti“ krepšininką.
Diana, kaip jus vadinti – trenere ar vadove?
Žinoma, kad vadove, nes aš merginas ne tik šokti mokau, bet prižiūriu nuo „A iki Z“. Griežtai prižiūriu! (juokiasi). Šiuo metu komandoje – 18 merginų, tačiau yra ir veteranių, kurios prisijungia prie komandos didelių renginių metu. Paprastai pasirodyme šoka 10 – 12 mergaičių.
O kokios merginos turi šansą patekti į Jūsų šokėjų komandą? Ar atrenkate tik profesionalias šokėjas, o gal atrankose gali dalyvauti visos?
Vienintelis reikalavimas – mergina turi turėti aistrą šokiams. Žinoma, fiziniai duomenys taip pat labai svarbūs, pageidautina, kad mergina anksčiau būtų sportavusi. Tačiau manau, kad jei yra didžiulis užsidegimas, viską galima pasiekti darbu net ir neturint išankstinio pasirengimo. Žinoma, sunkiau dirbti su tomis, kurios nežino, ką reiškia patempti kelį arba pėdą, tačiau, kaip ir sakiau, visko išmokstama, jei tik noras yra. Daugelis dabartinių komandos šokėjų – buvusios gimnastės arba intensyviai sportavusios merginos.
Ar galioja kažkokie figūros standartai?
Žinoma, „iš gatvės“ atėjusios ir niekada nesportavusios merginos nestatyčiau priekyje ir neleisčiau iškart šokti varžybose. Tačiau joms iškart pasakau, kad turi pasiekti tam tikrą fizinį rezultatą, ir tuomet viskas bus gerai. O kalbant apie figūrą, aikštelėje turi atrodyti estetiškai ir gerai jaustis vilkint šokėjos aprangą. Nėra kažkokių standartų, tarkim, kad mergina privalo sverti 50kg, tačiau ji turi atrodyti sportiškai. Sezonas prasideda spalio mėnesį, baigias – gegužę, todėl nenuostabu, kad merginos po vasaros grįžta priaugusios vieną kitą kilogramą. Niekada už tai nekritikuoju, dažniausiai pasivedu mergaitę į šalį ir subtiliai pasakau, kad reikėtų susiimti. O patarimą kokį nors apie lieknėjimą duodate? Mano merginos pačios žino, ką ir kaip daryti, kiekviena žino savo kūną, todėl greitai visi priaugti kilogramai išnyksta. O ar yra kažkokie išvaizdos reikalavimai? Tarkim, ar šokėja privalo būti ilgaplaukė? Tikrai ne. Apskritai vengiu vertinimo „graži – negraži“. Šokėja turi turėti aistrą šokiui, čia ne grožio konkursas. Tuo labiau, kad žiūrovas iš toli net nemato merginos bruožų, jis stebi tik judesius.
O ar būnat šokėja tenka laikytis griežtų [-[4]-] ?
Dar nepastebėjau nė vienos savo komandoje šokančios merginos, kuri mistų tik salotų lapais. Juk ir į išvykas kartu važiuojame, ir į naktinį klubą nulekiame – matau jas visur, todėl galiu užtikrinti, kad mano mergaitės valgo ir tikrai viską! Man pačiai tenka valgyti daugiau, nes niekas „į kūną neina“, tačiau čia „kalti“ mano genai.
Krepšinio komandos šokėjos daugybę laiko praleidžia aikštelėje, kur svajonių jaunikiai krepšininkai – ranka pasiekiami. Ar tai – viena iš priežasčių, kodėl merginos ateina į Jūsų komandą?
Į mano komandą visas merginas atvedė aistra šokiui ir niekas kitas. Už savo darbą esame pripažintos Lietuvoje ir Europoje, norinčios šokti mūsų komandoje „dreba“ man skambindamos ir klausdamos, ar gali ateiti į atranką. Merginos įsitikinusios, kad šokti krepšinio šokėjų komandoje – kažkas dieviško. Tačiau tas, kurios į atrankas ateina su tikslu „nusikabinti“ krepšininką, iškart pastebiu. Jeigu ilgainiui pastebiu, kad mergina atėjo su tikslu tapti krepšininko mylimąja, duodu jai įspėjimą. O jei tai nepadeda, ką gi, tarp šokėjų jai – ne vieta. Merginoms nuolat sakau, kad aš esu prieš šokėjų ir krepšininkų santykius, stengiuosi, kad jos nekurtų tuščių vilčių, nes toji Pelenės istorija, kai profesionalus krepšininkas įsižiūri komandos šokėją, nutinka tikrai labai retai. Šokėjos žino, kad nepritariu flirtavimams net akimis varžybų metu, o mano merginos tai žino ir tiesiog net neprovokuoja kažkokių santykių. Tuo labiau, kad „Žalgiriečiai“ turi žmonas, merginas, nėra čia ko veltis į tokius dalykus.
Ar sudėtinga dirbti su jaunomis merginomis? Ar tenka jas griežtai prižiūrėti?
Mano mergaitės mane puikiai pažįsta, užtenka tarti griežtesnį žodį ir aikštelėje vėl tvarka. Esu griežta trenerė, tačiau tik treniruotėse ir pasirodymuose. Už aikštelės ribų esu merginų draugė, kartu vakarėlius rengiame, rūbus viena iš kitos skolinamės. Stengiuosi merginoms įskiepyti vertybes, kartoju, kad aikštelėje jos gali būti aistringos ir žvilgsniu bendrauti su žiūrovu, tačiau už salės ribų jos privalo išlikti santūresnės. Taip, jaunystė – kvailystė, tačiau kvailų klaidų geriau neprisidaryti…
