Prieš keletą metų Gediminas Nadtočis – Natas, atėjęs į realybės šou “Dangus”, žavėjo visus savo sugebėjimu atlikti ne tik energingas, linksmas dainas, bet ir širdį virpinančias, lyrines melodijas. Ar tiesa, kad šiuo metu Natas kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo muzikos, nes jam nepavyko „palysti“ po Lietuvos muzikos rinkos “stogu”?
Sužinokite viską tiesiai iš paties Nato!
DELFI gatvė: viena žymiausių tavo dainų, kurią niūniavo daugelis, yra “1 val. 25 min.”. Ką pirmiausia darytum, jei sužinotum, kad tau gyventi liko 1 val. 25 min?
Natas: iš tikrųjų net nežinau, ką daryčiau, likus gyventi tiek laiko. Tikrai neprisigerčiau, kaip, tikriausiai, darytu daugelis vyrų. Gal visiems savo artimiems žmonėms priminčiau, kad myliu juos ir atsisveikinčiau.
DELFI gatvė: tavo sceninis vardas yra Natas, atrodo, visai nekaltas, tačiau, jei jį perskaitytume atvirkščiai, gali kilti įtarimų, kad po nekaltu slapyvardžiu slypi dar kita prasmė…
Natas: galiu užtikrinti, kad jokia kita prasmė neslypi. Natas – tai tik pavardės sutrumpinimas ir viskas.
DELFI gatvė: kurį laiką pasirodai tik renginiuose kaip vedėjas bei kai kuriuose televizijos programose, o tavo dainų jau nebegirdime… Ar tai reiškia, kad Natas nepritapo mūsų muzikos rinkoje?
Natas: negaliu sakyti, kad visiškai nepritapo, nes kelias mano dainas grojo radijas, bet po to radijas pradėjo mano dainas vadinti „ale” neformatu ir taip jos dingo iš eterio.
DELFI gatvė: neseniai pradėjai dirbti vienoje muzikos įrašų parduotuvėje. Ar nejauti jokių prieštaringų jausmų, kai reikia pardavinėti Radži ar „Pusbrolių aliukų ir sesutės” albumus?
Natas: oi, tikrai ne, kiekvienas žmogus turi savo skoni ir klauso ką nori…
DELFI gatvė: pradėjai savo kaip dainininko karjerą underground’inėje grupėje. Grojai ska ir punk stilių dainas. Kodėl nutraukei šią veiklą? Ar tai reiškia, kad „pasukai” ten, kur už dainas ir muziką mokama daugiau pinigų?
Natas: išėjau iš grupės visų grupės narių bendru nutarimu, nes po realybės šou „Dangus” tapau žinomas, o undergraude tokių kaip ir nelabai mėgsta.
DELFI gatvė: Natas po dvidešimt metų – kaip pats save įsivaizduoji tuo metu? Ar jau būsi pasaulinio garso „zviazda”?
Natas: tikrai nebūsiu pasaulinio garso „zviazda”. Tikriausiai būsiu paprastas Natas su šeima ir vaikais.
DELFI gatvė: “menininkams kančia reikalinga, nes kitaip jie nieko nesukurtų…” – sutinki su šiuo pasakymu? Kaip pats kuri dainas? Ar daug kančios išgyveni tuo metu?
Natas: va čia tai geras pastebėjimas. Iš tiesų, geriau kuriama, kai viduje yra kažkas „blogai”, tada gimsta labai gražios dainos apie meilę, beje taip gimė daina “1,25”, kurią sukūrėm su draugu D.Zabulėnu.
DELFI gatvė: ar tiki prietarais? Kokiais?
Natas: tikiu prietarais, kuriais noriu tikėti, pavyzdžiui: blogas ženklas yra sugrįžti. Kiti prietarai kartais net juokina, pavyzdžiui: delna niežti, tai bus pinigų. Tikint šiuo prietaru, aš turėčiau būti milijonierius…
DELFI gatvė: ko neišmokai mokykloje?
Natas: mokykloje neišmokau vokiečių kalbos, nors mokiausi „sustiprintai“, bet taip ir nepavyko. Man anglų kalba mielesnė.
DELFI gatvė: kaip manai, kodėl žmonės vis dėl to kariauja? Ar bus pasaulyje kada taika?
Natas: žmonės kariauja, nes galvoja, kad jų tiesa yra tikra ir vienintelė, ir nori, kad taip būtų visame pasaulyje, o pasaulis to nenori… ir priešinasi.
DELFI gatvė: pats linksmiausias tavo koncertų įvykis, kurį gėda būtų pasakoti, bet linksma prisiminus?
Natas: šio nuotykio negėda pasakot, nes jis tiesiog linksmas. Tai buvo koncertas Kėdainiuose, kai po koncerto žiūrovai prašė pakartoti, aš sutikau, bet būgnininkas visai kitaip viską suprato ir užgrojo būgnų solo, tai teko palaukt, kol baigs visą savo programą. Laukiau apie dešimt minučių.
DELFI gatvė: įdomiausia tavo gyvenime skaityta knyga?
Natas: įdomiausia knyga yra “Altorių šešėly”.
DELFI gatvė: ko galėtum palinkėti mūsų skaitytojams?
Natas: skaitytojams palinkėčiau ir toliau skaityti DELFI gatvę (juokiasi…).
