Šiandien abiturientai laiko valstybinį matematikos brandos egzaminą, kurio rezultatai bus lemiami stojant į populiariausių specialybių programas universitetuose. Antrus metus iš eilės matematikos egzaminas yra privalomas visiems, norintiems studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje valstybės finansuojamoje vietoje, išskyrus menų studijas.
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, šiais metais valstybinį matematikos egzaminą laiko daugiau nei kas antras abiturientas – šį egzaminą pasirinko 18 400 kandidatų, o tai yra net 56% visų, šiemet pateikusių prašymus laikyti brandos egzaminus. Panašiai buvo ir pernai – rekordiniais matematikos egzaminui metais. Apie tai, kokių rezultatų galima tikėtis ir ko egzamino vertinimas vis dėlto neatskleidžia, pasakoja Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos matematikos mokytojas metodininkas ir matematikos vadovėlio 11 klasei bendraautorius Antanas Apynis, matematikas Bronislovas Burgis ir leidyklos „Šviesa“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė.
Sėkmę lemia nuoseklumas
Matematikos žinių išbandymas kelia jaudulį ne tik abiturientams, bet ir jų mokytojams. A. Apynis, paklaustas, kaip jautėsi išlydėdamas dvyliktokus į egzaminą, prisipažįsta apie dvejopus jausmus.
„Kartais kyla dvejonė, ar tikrai viską pasakei, galbūt kažką galėjai padaryti dar daugiau. Kita vertus, su savo mokiniais dirbome visus ketverius gimnazijos metus, kryptingai, todėl jaučiu pasitikėjimą, kad egzaminui jie pasiruošė tinkamai“, – teigia A. Apynis. Pasak jo, mokymosi nuoseklumas yra vienas iš pagrindinių geresnius rezultatus lemiančių veiksnių.
Nauja dvyliktokų karta
Praėjusiais metais, NEC duomenimis, valstybinį matematikos brandos egzaminą išlaikė 89,34% iš 17 621 kandidato, o šimto balų įvertinimą gavo 2,18% asmenų. Šių metų rezultatų mokytojai kol kas nesiima prognozuoti, tačiau pastebi, kad prie egzamino lapo sėdo nauja karta ir konkurencija bus nemaža.
„Vaikai keičiasi – palyginus abiturientus prieš penkerius metus ir dabar, šiandieniniai dvyliktokai yra kitokie. Jų negalima pavadinti nei silpnesniais, nei stipresniais – tai netinkamas apibūdinimas. Šiuolaikiniai mokiniai, su kuriais man tenka susidurti, yra labiau motyvuoti mokytis, orientuoti į tikslą. Jie siekia geresnių rezultatų ir svarbą teikia ne pažymiui, o savo žinioms, atidžiai vertina, ką patys moka, o ko ne. Tokie vaikai beveik nenusirašinėja, nesivaiko geresnio pažymio ir patys žino, kur yra stiprūs, o kur dar turi spragų“, – lygina A. Apynis.
Konsultavosi virtualiai
Keičiasi ir mokymosi būdai. Daugiau nei trečdalis abiturientų egzaminams šiemet ruošėsi pasitelkdami mobiliąją programėlę „Prieš egzaminą“, kur galima buvo ne tik spręsti egzamino tipo užduotis, bet ir virtualiai pasikonsultuoti dėl kilusių klausimų. „Prieš egzaminą“ vartotojus konsultavęs matematikas Bronislovas Burgis mano, kad tobulėti galima visada.
„Moksleiviai dažniausiai domėjosi, kaip išspręsti tą ar kitą uždavinį, o reikėtų domėtis, kaip spręsti tokio tipo uždavinius. Dar geriau būtų domėtis, kaip spręsti, kokie yra sprendimo būdai, metodai, kuris iš jų yra paprasčiausias“, – teigia B. Burgis.
Neatspindi matematinio raštingumo
Brandos egzaminai abiturientams yra didžiausias išbandymas, kurio metu siekiama patikrinti žinias, įgytas per visus dvylika mokykloje praleistų metų. Tačiau pedagogai primena, kad jis toli gražu neatspindi visų pasiekimų ir įgūdžių.
„Matematikos egzaminas yra orientuotas į žinių patikrą, tačiau nevertina matematinio raštingumo – loginio mąstymo, gebėjimo pritaikyti žinias, analizuoti situacijas ir rasti sprendimus. Matematinis raštingumas atsiskleidžia ne tik praktiniame žinių pritaikyme, bet ir su matematika iš pažiūros nesusijusiose situacijose. Tai yra daug sudėtingiau, nei ką nors įsiminti ar išspręsti uždavinį. Egzamine taip pat neatsispindi ir pamokų metų įgytos kompetencijos, o jos lems jau ne stojimo į aukštąją mokyklą galimybes, bet beprasidedančio savarankiško gyvenimo ir veiklos sėkmę“, – teigia leidyklos „Šviesa“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė.
Lietuva atsilieka nuo kaimynių
Lietuvos paauglių matematinio raštingumo pasiekimai, lyginant su užsienio šalių bendraamžiais, kol kas nedžiugina. Pagal 2015 OECD PISA tyrimo rezultatus, Lietuva ženkliai atsilieka nuo kaimyninių Baltijos valstybių. Matematinis Lietuvos paauglių raštingumas tesiekia 475 balus – tai yra mažiau už OECD šalių vidurkį, kurio nepasiekia ir geriau už lietuvius pasirodę latviai (482 balai). Visiškai kitaip atrodo situacija Estijoje, kur moksleivių matematinis raštingumas įvertintas 520 balų ir atsiduria tarp 10 lyderiaujančių valstybių.
PISA rezultatuose 41 balas maždaug atitinka vienerių mokslo metų mokymosi ekvivalentą. Pagal tai vertinant mokinių gebėjimus, Lietuvos vaikų pasiekimai nuo estų atsilieka maždaug vieneriais metais. Tačiau, pasak ekspertų, šie pasiekimai nėra susiję su mokykloje praleistu laiku.
„OECD duomenimis, šiuo metu Lietuvos moksleiviai praleidžia tik šiek tiek mažiau laiko pamokose negu kaimynai (apie 0,5 val. mažiau už latvius ir estus), o namų darbams skiriamas laikas Lietuvoje net lenkia kitas Baltijos šalis ir suomius. Nerimą kelia socialinė atskirtis. Lyginant su kaimynėmis, turime vieną iš mažiausių procentų itin gerai besimokančių mokinių (1,8% Lietuvoje, 1,5% Latvijoje, bet net 6,1% Estijoje ir 6% Suomijoje). Pavojaus ženklas – aukštas blogiausiai besimokančiųjų skaičius: net 15,3% Lietuvoje, 10,5% Latvijoje ir tik 4,7% Estijoje bei 6,3% Suomijoje. Be to, Lietuvos moksleiviai besimokydami jaučia ir įtampą – šis rodiklis beveik dvigubai lenkia kaimynines Baltijos valstybes. Kita vertus, noro gerai mokytis Lietuvos vaikams nestinga – net 63,5% svajoja tapti geriausiais“, – teigia D. Bartninkienė.
Lietuva laukia pokyčių
Pasak D. Bartninkienės, sėkmingai siekdama geresnių rezultatų Estija atnaujino visą ugdymo turinį, o atskirties mažinimas ten tapo vienu iš strateginių siekių, nes tai tiesiogiai koreliuoja su šalies švietimo rezultatais. Nuo 2016-ųjų estai matuoja ir pasitenkinimo švietimu situaciją, kaip itin svarbų rodiklį
A. Apynis mano, kad siekti aukštesnio matematinio raštingumo padėtų nuosekli, ilgalaikė ir stabili švietimo sistema, kuri nesikeistų kas ketverius metus.
„Pokyčiai švietime vyksta lėtai, tačiau reikia jų sulaukti. Pas mus kol kas nutinka taip, kad įvedama naujovė, per pirmus metus visi tik spėja su ja susipažinti, per antrus – pamato kylančias problemas, per trečius – tobulina, ketvirtais – pagaliau pradeda įgyvendinti, o penktais metais vėl viskas keičiama. Matematikoje prieš kelis metus buvo pastebėta, kad trūksta praktinio taikymo, tuomet imta jo intensyviai mokyti. Po kurio laiko paaiškėjo, kad ėmė trūkti kaip tik teorinių žinių ir vėl viskas atvirkščiai. Taip siekiant vienų tikslų lengva pamesti kitus“, – teigia A. Apynis.
Vertinimą reikėtų tobulinti
Kalbėdamas apie tai, kaip galima būtų tobulinti matematikos egzaminą, mokytojas metodininkas siūlo, kad vietoje egzamino užduotyse numatytų 60 taškų, už kuriuos galima surinkti 100 įvertinimo balų, egzaminas galėtų susidėti iš 100 taškų su galimybe gauti papildomų taškų už sudėtingesnes užduotis ir pamąstyti skatinančius klausimus, vertinančius matematinį raštingumą. A. Apynis mano, kad egzamino užduoties apimtis (uždavinių skaičius ir sudėtingumas) bei struktūra neturėtų keistis, tačiau galima būtų tobulinti vertinimo kriterijus.
„Dabar yra taip, kad sunkesnė užduotis „sveria“ tiek pat kiek kelios lengvesnės, tad išsprendęs sunkiausią uždavinį, bet dėl atidumo stokos suklydęs keliuose lengvesniuose, abiturientas surinks tiek pat balų, kiek ir jo kolega, teisingai išsprendęs tik lengviausius uždavinius, bet neįveikęs sudėtingesniųjų. Toks vertinimas pilnai neatskleidžia mąstymo gebėjimų“, – mano A. Apynis.
Tuo tarpu egzamino užduotis jau išsprendusiems abiturientams mokytojas pataria nepriklausomai nuo to, koks bus egzamino įvertinimas, toliau siekti savo svajonių ir tikslų.
