Kiekvieno iš mūsų intelekto tipas išvystytas skirtingai. Vieni džiaugiasi geriau išlavinta vaizduote, antri genialiai muzikuoja, treti tiesiog sutverti fizinei veiklai. Tokių intelekto tipų yra aštuoni ir, priklausomai nuo to, iki kokio lygmens jie išvystyti, galime pastebėti apčiuopiamus skirtumus.
Gera žinia ta, kad mūsų smegenys prisitaiko prie naujų stimulų ir panorėję galime bet kada išsiugdyti neturėtų gebėjimų, įprasti mokytis kitokiais metodais. Atminties technikos iš esmės paklūsta kiekvienam norinčiam jas įvaldyti, tai kodėl gi negalėtume jų išbandyti?
KORTELĖS, KOSTIUMAI AR VONIA
Dažnai sėdint spektaklyje ar žiūrint serialus kirba klausimas: „Kaip aktoriai sugeba įsiminti tiek informacijos? Juk reikia kalbėti iš atminties ne porą minučių, bet kelias valandas!“ Visi aktoriai naudoja skirtingas technikas ir jau nuo mažumės lavina atmintį, kad galėtų sužibėti savo gabumais. Pavyzdžiui, seriale „The Big Bang Theory“ (angl. „Didžiojo sprogimo teorija“) išgarsėjęs Sheldono vaidmens atlikėjas aktorius Jimas Parsonsas į specialias korteles rašosi skirtingų scenų žodžius. Mokydamasis jis vaikšto po filmavimo aikštelę ir kartoja keisdamas puses. Net laisvalaikiu nešiojasi šias korteles galinėje kelnių kišenėje ir praktikuojasi bet kurioje aplinkoje, vos radęs laisvą minutę. Tai žymiai patogiau nei nešiotis didelius lapus.
O aktorius Jimas Carrey’is, niekada nesimokęs vaidybos, geriausiai žodžius įsimena repetuodamas persirengęs savo personažu. Filmo „Kaukė“ (angl. „The Mask“) pagrindinio personažo žodžius jis mokėsi kalbėdamas su didžiuliais dantimis, jų praktiškai niekada neišsiimdavo. Leonardo DiCaprio vaidmenų scenarijus geriausiai įsimena gulėdamas ir skaitydamas žodžius vonioje. Kiekvienas žmogus stengiasi atrasti, kaip jam geriau įsiminti. Ruošiantis egzaminams pravartu žinoti, kokiais būdais lengviausia išmokti datas, ištraukas ar kalbas, tad „Atminties akademijos“ vadovas, šių metų atminties čempionato nugalėtojas, kuriam pavyko pagerinti Lietuvos rekordą, Henrikas Šalūga (27), dalijasi per dešimtmetį patikrintais patarimais.
Henrikai, ar visi žmonės vienodu greičiu ir būdu gali įsiminti dalykus? Kaip skiriasi žmonių atmintis?
Per pastarąjį dešimtmetį įsitikinau, kad kiekvienas žmogus gali pasiekti skirtingą didžiausią greitį ir skirtingus rezultatus, nors ir naudosis tais pačiais metodais. Kodėl? Viskas priklauso nuo įdirbio, kiek laiko ir pastangų skiriate treniruotėms. Pasaulio atminties čempionatų nugalėtojai neretai skiria po šešias ir daugiau valandų per dieną, kad taptų geriausiais iš geriausių, tačiau, jei neketinate siekti pasaulinių rekordų, džiuginančių rezultatų galite pasiekti ir skyrę vos pusvalandį per dieną.
MOKYKIS VAIZDAIS
Kaip galima išsiaiškinti, kokio tipo žmogaus atmintis?
Tam yra sudaryti specialūs testai – jais žmogus gali įsivertinti, kurie jo intelekto tipai išvystyti geriausiai. Nustačius intelekto tipą galima įvertinti ir tai, su kokio pobūdžio informacija dirbti lengviausia, t. y., kam natūraliai žmogus turi polinkį. Juk mums įdomi informacija visada įsimenama lengviau.
8 intelekto rūšys:
Loginis matematinis intelektas. Dažnai vadinamas moksliniu mąstymu; apibūdina mąstyseną, kuri pasitelkiama sprendžiant matematines ir mokslines problemas. Tai – linijinis ir analitinis intelektas. Būdingas mokslininkams, matematikams, gydytojams.
Kalbinis intelektas. Sugebėjimas sklandžiai vartoti kalbą. Šis intelektas pasitelkiamas mintims ir jausmams reikšti. Būdingas poetams, rašytojams, vertėjams, advokatams.
Vaizdinis, arba erdvinis intelektas. Sugebėjimas tiksliai suvokti ir įsiminti vaizdinę informaciją, orientuotis erdvėje, suprasti erdvės struktūrą ir vaizduotėje transformuoti trimačius objektus. Būdingas menininkams, inžinieriams, miesto architektams, skulptoriams, lakūnams.
Muzikinis intelektas. Sugebėjimas suprasti ir kurti muziką. Būdingas kompozitoriams, muzikams, dirigentams.
Kūno, arba kinestestzinis intelektas. Sugebėjimas pažinti kūną ir efektyviai juo naudotis. Būdingas sportininkams, šokėjams, chirurgams, amatininkams.
Gamtinis intelektas. Sugebėjimas suprasti gamtos dėsnius. Būdingas biologams, geologams, okeanografams.
Tarpasmeninis intelektas. Sugebėjimas suprasti kitus, jų elgesio motyvus, įvertinti raiškos ženklus, ketinimus, norus. Būdingas politikams, mokytojams, psichoterapeutams, prekybininkams.
Intrapersonalinis intelektas. Žinios apie savo vidinį gyvenimą, santykis su savo jausmais. Tai pats asmeniškiausias intelektas, jį galima pajusti per kalbą, muziką ir kitas raiškos priemones. Būdingas aktoriams ir dvasios vadovams.
Kaip reikėtų pradėti mokytis lavinti [-[2]-] ?
Iš pradžių vertėtų susipažinti su atminties lavinimo pagrindais ir pamažu pradėti praktikuotis nuo lengviausių užduočių. Geriausia būtų to mokytis su treneriu, nes skaitant straipsnius ar knygas aprašytos metodikos ar pavyzdžiai gali pasirodyti kiek juokingi, net absurdiški ir sunkiai pritaikomi praktiškai dėl jų specifikos ar visiškai kitokio principo nei tradicinis „kalimas“.
Kokie būdai geriausiai padeda įsiminti datas, formules ar kitus skaičius?
Visada savo studentams sakau, kad vaizdiniai yra populiariausia kalba Žemėje – ją supranta visi 7 milijardai žmonių. Vaizdiniais mes galime perduoti milžiniškus kiekius informacijos per labai trumpą laikotarpį. Norėdami ką nors įsiminti ilgam, privalome bet kokio pobūdžio informaciją paversti keistu ir neįprastu vaizdiniu. Jei abejojate šiais teiginiais, atlikite užduotį:
Negalvokite apie didelį, geltoną bananą. Apie ką galvojote? Būtent!
Jeigu paklausčiau, ką valgėte pusryčiams prieš savaitę, tikriausiai atsakymo neturėtumėte, bet, jei paklausčiau, kas buvo jūsų pirmoji meilė, esu tikras, visi galėtume atsakyti, nes tai buvo nauja, neįprasta patirtis. Keisti dalykai įsimena geriau, todėl, norėdami ką nors įsiminti, priskirkite tai informacijai keistų vaizdinių. Pavyzdžiui, norėdami įsiminti bet kokį skaičių ar datą, skaitmenis turite paversti vaizdiniais, nes iš esmės skaičiai labai nuobodūs. Sutikite, juk 7 niekuo nėra įdomesnis nei 1, tai tiesiog pilki nuobodūs simboliai be jokios asmenybės, emocijos ar kito išskirtinio bruožo. Taigi mūsų užduotis – įpūsti gyvybės skaičiams ir paversti juos įdomesniais. Pats elementariausias metodas, kurį galima išmokti tuoj pat, tai skaičiaus formos metodas.
Jei visus skaičius nuo 0 iki 9 priskirtumėte kokiam nors vaizdiniui (objektui) remdamiesi principu „ką man primena šio skaičiaus forma?“, tai tokio pobūdžio informacija būtų kur kas patrauklesnė mūsų smegenims. Pavyzdžiui:
0 – kamuolys
1 – žvakė
2 – gulbė
3 – prasegtas antrankis
4 – aukštyn kojom apversta kėdė
5 – kablys
6 – bomba su dagtimi
7 – dalgis
8 – sniego senis besmegenis
9 – balionėlis su raišteliu
Ir Voilà, kaip sako prancūzai, turime sistemą, kurią dabar galime naudoti skaičiams įsiminti. PIN kodas sudarytas iš 4 skaitmenų: pavyzdžiui, „4193“, naudojantis šia sistema, taptų kėde, ant kurios lydosi žvakė, o prie žvakės pririštas balionas, jį susprogdinate prasegto antrankio galu. Ši trumpa istorija žymiai labiau stimuliuoja mūsų 5 jutimus ir todėl geriau įsigeria į ilgalaikę atmintį nei tiesiog nuolat kartojant skaitmenis. Jei dar pabandysite užuosti žvakės kvapą, įvertinti, iš kokio medžio padaryta tariamoji kėdė, išgirsti, kaip sprogsta balionėlis, ar nuspėti, maždaug kiek sveria antrankiai, viskas – šio PIN kodo nepamiršite visą dieną, net jei nenorėsite jo atsiminti!
Kalbant apie formules, situacija tokia pati. Formulių simbolius paverskime mums patraukliais vaizdiniais ir kurkime atitinkamas istorijas. Žinoma, norint visa tai taikyti greitai ir veiksmingai, reikia atlikti daugiau „namų darbų“, turėti daugiau žinių, bet esminis principas, kaip įsiminti formules, datas, skaičius, yra tas pats.
FOTOGRAFINĖ ATMINTIS – MITAS
Kartais reikia įsiminti tekstą, išmokti atmintinai eilėraštį, poemą, sveikinimą. Ar žodžių mokymasis mintinai skiriasi nuo skaičių mokymosi? Kaip greičiau galėtume įsiminti žodžius?
Iš tiesų metodas lieka tas pats. Norint įsiminti eilėraščius, sveikinimus, kalbas, reikia stengtis įsivaizduoti tai, ką skaitome ar ką ketiname vėliau sakyti priešais auditoriją. Eilėraščiai yra vieni lengviausiai įsimenamų tekstų, nes jie dažniausiai labai vaizdžiai parašyti, todėl viskas, ką reikia padaryti, tai įjungti savo vaizduotę ir mintyse piešti piešinį, jau aprašytą tekste.
Mokantis užsienio kalbų žmonėms dažnai būna sunkiausia išmokti naujų žodžių. Užmirštame tarimą, reikšmę, nors žodis ir atrodo matytas. Ar svarbu kurti asociacijas, mintyse įsivaizduoti reikšmes?
Mokantis užsienio kalbos reikia dirbti su tuo, ką turi. Turiu omenyje žmogaus kalbų bagažą. Jei mokate tik lietuvių kalbą, naudokitės būtent ja ir asociacijomis. Asociacijos – absoliutus raktas į sėkmę mokantis naujų žodžių.
Pavyzdžiui, dramblys angliškai yra elephant. Pastebėsite, kad lietuviška šio žodžio versija visiškai nesufleruoja, kaip tas žodis turėtų būti tariamas angliškai, nėra jokio tiesioginio ryšio. Ką daryti? Patiems nutiesti tiltą tarp skardžių, kur viename gale stovi dramblys, o kitame – angliškasis elephant. Pagalvokite, į ką panašus žodžio elephant skambesys lietuvių kalba. Man jis panašus į „elfą“ (eleph) ir „fantą“ (phant). Telieka sukurti keistą, neįprastą vaizdinį, sudarytą iš „dramblio“, „elfo“ ir „fantos“. Garantuoju, kad mokėsite šį žodį visam laikui. Kai kitą kartą kas nors pasiteiraus, kaip angliškai dramblys, pabandykite paklausti savęs, kokį vaizdinį naudojote šiam žodžiui įsiminti. Tai yra esminis principas.
Kaip pats pradėjai lavinti atmintį? Kiek laiko užtruko ją išlavinti taip, kad taptum Lietuvos čempionu? Kas svarbiausia treniruojant atmintį?
Apie atminties lavinimą pirmą kartą sužinojau būdamas vienuoliktokas. Motyvacijos suteikė tai, kad nuo mažų dienų girdėjau tėtį kartojant: „Gyvenime laimi tie, kas nuolat mokosi.“ Nusprendžiau mokytis ir laimėti. Per dešimt metų išbandžiau įvairius metodus, bendravau su skirtingų įsiminimo sistemų šalininkais, turėjau savo džiaugsmų ir nusivylimų, kol galų gale pasiekiau vieną iš užsibrėžtų tikslų – pagerinau Lietuvos π rekordą (laimi tas, kuris gali pasakyti daugiausia skaičių, esančių π). Trumpas patarimas iš asmeninės patirties – jis padės sutaupyti laiko ir pinigų: fotografinė atmintis – mitas. Nešvaistykite jėgų ieškodami seminaro, kuris parodytų, kaip fotografiškai įsiminti knygų puslapius. Tai neveikia. Kalbant apie sėkmę, atminties lavinimas paklūsta tiems patiems principams, kaip ir bet koks kitas sportas. Kiek pastangų įdėsite, tokius darbo vaisius ir turėsite.
