Tie, kas patyrė nerimo priepuolius ar stiprias panikos atakas, žino, kad tą pusvalandį ar net valandą, išgyventi būna labai sunku. Laidoje „Laimingas, nes gyvas“ specialistai atsakys, kodėl svarbu nenumoti ranka į tokias situacijas ir kaip su jomis tvarkytis.
„Man pirmiausia pradeda beprotiškai širdis kalatotis, atrodo, kad net marškinėliai kilnojasi, kaip ji plaka. Rankos nutirpsta, pradeda drebėt. Jei atsistosi, tai atrodo, kad nukrisi“, – patiriamus panikos priepuolius apibūdina jaunas vaikinas Mindaugas.
Pirmus nerimo priepuolius vaikinas pradėjo jausti būdamas vos 11 metų, kai skyrėsi jo tėvai. Dar prisidėjo užgauliojimai ir patyčios mokykloje. Mokinys išsiskirdavo savo apranga ir šukuosena – tai tapdavo pretekstu nuolatiniams priekabiavimams. Panikos atakos pasiekė kritinį tašką, kai 10-oje klasėje Mindaugas buvo paliktas mokytis antriems metams. Ilgainiui nerimo priepuoliai išaugo į gilia depresiją.
Blogiausia, kad pastovaus ilgalaikio nerimo pasekmė – mintys apie pasitraukimą iš šio pasaulio. To neišvengė ir Mindaugas.
„Tu nesupranti, dėl ko jaudinies. Aplink tave atrodo viskas yra gerai. Ir staiga nei iš šio nei iš to tau užeina priepuolis. Norisi tik užsidaryt ir sėdėt kamputyje. Apima jausmas, kad net nenori būt šiame pasaulyje“, – atvirai pasakoja vaikinas.
Kad tai rimta liga Mindaugas suprato, tik kai teko apsilankyti ligoninėje. Po gydymo ligoninėje Mindaugas atvirai kalba, kad tai yra rimta liga, kurią būtina gydyti.
Psichologė Eglė Adomavičiūtė aiškina, kad nerimo epizodas pasireiškia tam tikrais fiziniais pojūčiais – galvos svaigimas, dūsimas, krūtinės spaudimas, dažnas kvėpavimas, galvos svaigimas, gali rankos drebėti, taip pat dar prisideda psichologiniai simptomai – baimė numirti, baimė, kad ištiks infarktas, insultas, bijoma prarasti kontrolę.
Pasak jos, priepuolio eiga tokia: trigeris – įvykis, kuris išprovokuoja reakciją, tada fiziniai simptomai, mintys – aš nualpsiu, aš numirsiu, ir tada fizinis elgesys – atsidarom langus, bėgam į lauką ir t.t.
Nerimą sumažinti padeda fizinis aktyvumas, todėl psichologė pataria reguliariai sportuoti, taip pat reikėtų atidžiai sekti savo mintis – svarbu sąmoningai sau kartoti, kad tai tik mintys, bet ne faktas, trečia – nevengti vietų, kur kyla nerimas, bet po truputį prie jų pratintis, kol įsitikinama, kad nieko blogo nenutiks.
