Prieš metus Mykolo Romerio universitetas (MRU) paskelbė apie švietimo iniciatyvą „4mm. Pasistiebk“. Projektas skirtas abiturientams, kurie papildomai pasimokę norėtų pagerinti savo brandos egzaminų rezultatus ir siektų aukštojo universitetinio išsilavinimo Lietuvoje. Jau pilotinio projekto rezultatai pranoko lūkesčius – net 80 proc. dalyvių šį pavasarį pakartotinai perlaikę pasirinktų pagrindinių dalykų brandos egzaminus pagerino savo rezultatus.
Į programą atrinkti dalyviai turėjo galimybę visus mokslo metus nemokamai ir papildomai užsiėmimuose su mokytojais-ekspertais gilinti lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, anglų kalbos ar matematikos dalykų žinias. Pasak Mykolo Romerio universiteto rektorės, profesorės Ingos Žalėnienės, labai svarbu didinti aukštojo universitetinio išsilavinimo prieinamumą, per švietimą mažinti socialinę atskirtį, prisidėti prie gerovės valstybės, išsilavinusios visuomenės kūrimo, griauti stereotipus, kad į universitetus stoja labai daug nepasiruošusių abiturientų ir automatiškai jiems užkirsti kelią siekti universitetinio išsilavinimo. „Net ir motyvuotiems vaikams brandos egzaminuose gali nepasisekti, kai kurie galbūt neturėjo tinkamų sąlygų, motyvacijos mokytis. Nesėkmės atveju tokie vaikai galbūt net nebando stoti į universitetą ar priversti rinktis panašią studijų programą, vietoj universiteto studijuoja kolegijoje, apskritai išvažiuoja iš Lietuvos. Prieš metus pasiūlėme dar vieną galimybę – papildomai pasimokius perlaikyti brandos egzaminus ir bandyti stoti į norimą universitetą ir studijų programą mūsų šalyje“, – sako I. Žalėnienė.
Kai kurių dalyvių brandos egzaminų rezultatai pagerėjo kelis kartus
Net 80 procentų pilotiniame „4mm. Pasistiebk“ projekte dalyvavusių jaunuolių pagerino savo abitūros egzaminų rezultatus, o kai kurių rezultatai pagerėjo net kelis kartus. Projekto dalyvis Jurgis perlaikęs anglų kalbos egzaminą gavo 80 balų, nors anksčiau laikyto anglų kalbos egzamino rezultatas buvo… vos 27 balai. Raminta šiemet iš istorijos egzamino gavo 68 balus, nors prieš anksčiau laikyto egzamino rezultatas tik 20. Jurgis sako, kad jau pats egzamino perlaikymas paskatino į pasiruošimą pažvelgti dalykiškiau ir rimčiau: „Retas mokinys supranta, kokia yra gerai išlaikyto egzamino svarba“, – pastebi Jurgis.
Keli projekto dalyviai, pagerinę egzaminų rezultatus į užsiėmimus važinėjo net iš kitų miestų. Eglė į užsiėmimus universitete keliaudavo iš Kauno. Mergina šiemet perlaikiusi lietuvių kalbos egzaminą gavo 75 balus, nors ankstesnis egzaminų rezultatas – vos 25. Pasak Eglės, pagerinti rezultatus padėjo pačios užsispyrimas, noras įrodyt sau ir kitiems, kad gali geriau, ir didžiulis mokytojų palaikymas. Dar viena projekto dalyvė Marija į užsiėmimus važinėjo net iš Klaipėdos, ir, kaip pati sako, tikrai nesigaili. „Be abejonės šis projektas davė pagreitį mano tikslų įgyvendinimui, praplėčiau savo akiratį ir, norėčiau tikėti, jog supratau, kuo norėčiau būti“. Mergina gana savikritiškai vertina savo rezultatus, nors jie taip pat pagerėjo – iš anglų kalbos egzamino ji gavo 86 balus (buvo 73), iš lietuvių kalbos ir literatūros egzamino – 56 balus, nors ankstesnis rezultatas – 42. „Šis projektas tik įrodo, kad negabių vaikų nėra, o mums visiems turi būti svarbus kiekvienas Lietuvos vaikas, vaikų motyvacija, noras, mūsų mokytojų atsidavimas, profesionalumas, supratimas ir kantrybė gali duoti apčiuopiamų rezultatų“, – sako I. Žalėnienė.
Svarbiausia – mokytojų profesionalumas ir vaikų motyvacija
Dauguma dalyvių itin pabrėžė puikų mokytojų-ekspertų darbą ir sutartinai dėkojo jiems už kantrybę, pastangas, galimybę tarsi iš naujo atrasti dalykus, kurių mokėsi mokykloje. „Iš visų duotų užduočių daug sužinojau ir man buvo išties įdomu mokytis ir jas atlikinėti“, – sakė Marija. Pasak šio projekto edukacinės dalies koordinatorės, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorės Odetos Merfeldaitės, mokytojų edukacinės pagalbos įtaka projekto dalyvių pasiekimams – milžiniška: „Mokomųjų dalykų ugdymo turinys buvo individualizuotas, atsižvelgiant į kiekvieno projekto dalyvio poreikius. Pažymėtina, kad mokytojo ir projekto dalyvių sąveika, grįsta abipuse pagarba – viena iš projekto sėkmės sąlygų“, – pastebi O. Merfeldaitė. Profesorė taip pat akcentavo, kad geriems rezultatams buvo ypač svarbi pačių besimokančiųjų motyvacija ir aktyvus įsitraukimas į mokymosi procesą.
Mykolo Romerio universitetas planuoja projektą tęsti ir ateinančiais mokslo metais. Jau dabar abiturientai į projektą gali registruotis internetinėje svetainėje 4mm.lt. Atranka vyks keliais etapais. Pretendentai turės užpildyti programos dalyvio paraišką ir joje pateikti ne tik savo brandos egzaminų rezultatus, bet ir trumpą motyvacinį laišką. Kandidatus vertins nepriklausomi ekspertai, o pirmąjį atrankos turą praėję abiturientai bus pakviesti ir pokalbiui. „Mums labai svarbu, kad programoje dalyvautų motyvuoti abiturientai, kad jie tikrai norėtų siekti geresnių mokslo rezultatų, o baigus šią programą, po metų jų brandos egzaminų balai būtų aukštesni“, – sako I. Žalėnienė. Planuojama, kad antroji programa startuos spalio pradžioje.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas rodo, kad vos 43 proc. moksleivių savo pasirengimą siekti aukštojo išsilavinimo vertina teigiamai, tačiau net 50 procentų apklaustų moksleivių kaip svarbiausią komponentą aukštojo mokslo studijoms nurodė motyvaciją, o daugiau kaip trečdalis – akademinį pasirengimą. 40 proc. moksleivių norėdami dar labiau pagerinti savo žinias mokslo metais papildomai perka korepetitoriaus paslaugas ar mokosi kursuose. Kas antras iš jų planuoja studijuoti aukštojoje mokykloje.
