Stresas – neatsiejamas dažno žmogaus palydovas. Nesugebėjimas susidoroti su juo gali privesti ne tik prie psichologinių, bet ir fizinių problemų, tokių kaip virškinimo sutrikimai, nemigos atsiradimas ar bendras organų funkcijų suprastėjimas.
Sveikos gyvensenos ir sveikatos aktualijų laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie fizinio ir dvasinio kūno harmoniją, kokią įtaką psichologinė sveikata daro visam organizmui bei kaip atrasti ryšį su savimi.
Savo asmenine patirtimi laidoje pasidalino dainininkė, TV laidų vedėja Ieva Zasimauskaitė. Žinoma moteris pasakojo, kad skaudūs laikotarpiai pastūmėjo ją savo gyvenimą keisti iš esmės.
„Man dar nėra trisdešimt, bet aš pragyvenau įvairiausių dalykų: nuo depresijos iki panikos atakų ar skyrybų. Prieš 10 metų prasidėjo mano pasikeitimai: atsisakiau alkoholio, pradėjau praktikuoti vegetarizmą. Visa tai įvyko dėl savęs pačios, nes aš nesijaučiau gerai ir tiesiog ieškojau atsakymų, kaip natūraliais būdais padėti sau. Kai po truputėlį, kaip aš sakau, sąmonė pradėjo valytis, tada pradėjau matyti viską kitaip“, – apie asmeninius pokyčius atviravo I. Zasimauskaitė.
Ieva pasakojo, kad tiek psichologines, tiek fizines negandas jai padeda įveikti gamta.
„Kūnas iš tikrųjų galėtų pats save išsigydyti, tačiau mes šitų dalykų nebemokame. Kuo mes labiau nusisukame nuo gamtos, tuo mes esame nelaimingesni ir daugiau sergame. Supratau, kad gamta daro stebuklus. Mes nesusimąstome, kiek mes daug turime. Esame labai linkę į materialius dalykus. Aš tikiu, kad mes nesame tik šis kūnas – mėsa ir kraujas. Aš labai tikiu vidine esybe. Kaip, pavyzdžiui, vėjas yra nematomas, taip ir ta esybė – ji yra nematoma. Kartais to gamtos grožio ir stebuklingumo negali paaiškinti žodžiais. Gamtos energetika – juntama vidumi“, – kalbėjo moteris.
Ieva laidoje atskleidė, kad po vieno didesnių jos gyvenimo iššūkių – skyrybų su vyru, dvasios ir fizinę ramybę ji atrado netikėčiausioje vietoje.
„Kai išsiskyriau, labai pamėgau sanatorijas. Aš visą laiką galvodavau, kad sanatorijos yra vyresnių žmonių dalykas, bet iš tikrųjų taip nėra. Sanatorijoje yra labai patogu, nes viskas yra jau už tave sugalvota. Pirmą kartą gyvenime pajaučiau, kaip per vieną dieną galima atstatyti visą emocinę ir fizinę sveikatą. Moksliškai įrodyta, kad žmogus kiekvieną savaitę turėtų bent dvi dienas absoliučiai nedirbti, per metus – bent dvi savaites“, – pasakojo dainininkė.
Apie streso žalą organizmui ir psichologinę sveikatą laidoje kalbėjo ir fizinės medicinos reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius. Anot mediko, ligų atsiradimą dažnai įtakoja prasta psichologinė būsena.
„Mes negalime suvokti savo fizinio kūno be psichinės ir dvasinės būsenos. PSO apibrėžimas sako: sveikata yra fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tiktai ligų nebūvimas. Psichinį kūną suvokiame kaip mūsų emocinį, dvasinį, protinį komponentus. Be psichinio ar psichologinio atsparumo negali būti ir fizinio atsparumo. Kada mes turime kūne kažkokią problemą ir ja nustojame rūpintis, iš karto keičiasi mūsų psichologinė būsena ir mąstymas. Keičiasi mūsų mintys ir dvasinė būsena“, – apie psichologinės sveikatos svarbą pasakojo A. Balčius.
Specialistas atskleidė, kad streso veikiamam organizmui tenka susidoroti su daugybę pakitimų ir veiksmų.
„Organizmas yra taip fiziologiškai ir anatomiškai sudėliotas, kad mūsų kūnas gaudo aplinkinę informaciją. Gauta informacija keliauja per nervus į mūsų smegenų žievę. Smegenų žievė atlieka viso to, kas aplinkui vyksta, sintezę ir toliau siunčia impulsus. Vienus impulsus siunčia į mūsų raumenis. Pavyzdžiui, jeigu mūsų kūnas reaguoja į stresą, mes galime pasirinkti ar mes sustojame, sustingstame ar toliau bėgame. Taip suveikia mūsų motorika ir raumenys. Kiti impulsai eina į mūsų vidaus organus: pradeda dažniau plakti širdis, kyla kraujospūdis, pradedame dažniau kvėpuoti, antinksčiai išskiria visą eilę hormonų – noradrenaliną, adrenaliną, kortizolį. Tuomet vyksta daugybė organizmo reakcijų su tikslu, kad turime išlikti“, – žiniomis dalinosi gydytojas.
Specialistas įvardino ir vienas didžiausių patiriamo streso priežasčių.
„Vienos didžiausių nuodėmių yra darboholizmas, neišsimiegojimas, poilsio režimo nebuvimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar cigaretėmis. Visa tai mūsų organizmą po truputį sekina. Ir kuomet yra peržengiamos mūsų organizmo ribos, mes pradedame sirgti“, – apie ligų priežastis kalbėjo „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai A. Balčius.
Gydytojas teigė, kad nuo streso šiandieniniame gyvenime pabėgti nepavyks, tačiau mes galime prie jo prisitaikyti, kad jis sukeltų kuo mažiau žalos organizmui.
„Mes galime paveikti stresines situacijas ir padaryti taip, kad organizmas į jas adekvačiai reaguotų. Tam mums reikalingas psichologinis atsparumas ir jo lavinimas. Pats paprasčiausias dalykas, nuo ko mes galime pradėti yra fizinis krūvis, kineziterapija. Kiekvieną kartą atlikdami pratimus, judėdami, ypatingai eidami pasivaikščioti į gamtą, keisdami aplinką, mes išplečiame mūsų organizmo reakcijos galimybes. Mes galime lavinti ne tik fizinį, bet ir dvasinį, emocinį ir protinį atsparumą. Pats geriausias ir paprasčiausias pratimas, kuris mums padeda – ėjimas. Jeigu dar eidami paimsime šiaurietiško vaikščiojimo lazdas ar ėjimo metu kelis kartus sustosime ir padarysime gamtoje kelis pratimus, prisiglausime prie medžio, išgirsime garsus, užuosime kvapus – visa tai tik padidins psichologinį atsparumą ir atitolins tas ligas, kurios yra susijusios su stresinėmis reakcijomis“, – pasakojo gydytojas.
Specialistas įvardino ir veiksmingiausią aplinką, kuri padeda tą stresą įveikti.
„Kai esame gamtoje, mažėja hormonų, kurie atsakingi už mūsų psichologinę įtampą, kiekis kraujyje. Žmonės patys intuityviai jaučia, kad savaitgalį jie turi pabėgti iš didmiesčio. Važiuokime į kurortus, prie jūros. Jei jūros nėra – keliaukime į mišką ar pušyną. Pavyzdžiui, Dzūkijos pušynas yra puikus parkas, po kurį galima vaikščioti ir nereikia specialiai nieko daryti. Ten esantys medžių spygliai savotiškai virpina oro molekules. Tuomet išsiskiria neigiami neurojonai, nuo kurių priklauso mūsų darbingumas, nuotaika, savijauta, atsistatymas“, – apie gamtos svarbą organizmui pasakojo gydytojas A. Balčius.
Lietuvoje yra daug puikių vietų, kurios gali pasiūlyti visus mums reikalingus komponentus streso įveikimui.
„Nuvykę į sanatorijas rasime gamtos, miško terapijos ar psichologinio atsparumo užsėmimus. Nepamirškime, kad galime išvažiuoti, kad aplinka be galo mus veikia“, – kalbėjo gydytojas.
