Dainininkas bei kompozitorius Andrius Mamontovas daugelio lietuvių širdyse tikrai yra radęs specialią vietą. Metai bėga, tačiau šalies gyventojų meilė Andriui, jo kūrybai ir pasakojamoms istorijoms užburia ir skatina laukti tiek naujų skambesių, tiek ir jo koncertų. Tačiau ir jo kelyje praeityje pasitaikė visko – apie visa tai žinomas dainininkas papasakos jau šį trečiadienį, TV3 laidos „Gero vakaro šou“ žiūrovams.
Per visą savo karjerą A. Mamontovas yra sukūręs daugybę dainų, kurias jau visai netrukus visa širdimi kartu pakvies dainuoti ir savo gerbėjus. Birželio 9-ąją, Vilniaus Vingio parke, įvyks grandiozinis A. Mamontovo šou su daugiau nei 70 muzikantų scenoje ir Modesto Pitrėno diriguojamu orkestru. Kartu tai – didžiausia 30-ąjį gimtadienį mininčios TV3 televizijos vasaros šventė, į kurią kviečiama visa Lietuva!
Apie vienus garsiausių savo hitų, kaip „Laužo šviesa“ ar „Hiperbolė“, atlikėjas papasakos ir šio trečiadienio laidoje.
Nors pastarąją dainą Andrius išleido dar ne taip seniai, įvykis, kuriuo remdamasis ją parašė, skaičiuoja daugybę metų atgal. Anot dainininko, tai įvyko Palangos diskotekoje. Čia vienoje pusėje visuomet sėdėdavo Vilniaus jaunimas, kitoje – Kauno, o trečioje – Panevėžio, Šiaulių ir visų kitų miestų.
Kaip laidoje pasakos A. Mamontovas, pakviesti ką nors šokti iš kitos pusės, visuomet būdavo didžiulis iššūkis. Tačiau Kauno pusėje pamatęs su draugais sėdinčią žavią merginą, dainininkas nedvejojo – nusprendė pakviesti ją šokiui.
„Ėjau pačiu sunkiausiu keliu – tikrai ne rožėmis klotu. Skirtumas buvo labai aiškus, nes Kauno pusėje visi žmonės buvo labiau sportiški, o Vilniaus pusėje – apsmukusiais megztiniais, suplyšusiais kedais. Tai tarsi sportininkai ir pankai. Perėjau per visą aikštelę, priėjau prie tos merginos ir paklausiau, ar galėčiau pakviesti ją šokiui? O ji į mane nė nežiūri – tarsi manęs išvis nebūtų. Šalia jos sėdėjęs vyresnis draugas pasižiūrėjo į mane ir galiausiai jai pasakė: „Gerai, eik, pašok“. Kai išėjome šokti, bandžiau su ja palaikyti akių kontaktą, tačiau ji ir toliau į mane nežiūrėjo, tarsi jai neegzistuočiau. O tada staiga įlūžta viena medinės šokių aikštelės lenta ir mano koja iki kelio sulenda į tas grindis – atrodė, kad prieš ją priklaupiau… Tik tuomet ji pagaliau į mane pažvelgė ir… nuėjo. O didžėjus tuo metu dar paleido „Hiperbolės“ dainą „Pamiršk mane“, – su šypsena prisimins A. Mamontovas.
Netrukus po to atlikėjo karjera sparčiai įsibėgėjo, ir tą pastebėjo ne tik jo gerbėjai, bet ir… ilgapirščiai. Štai apie 1994-uosius metus, kaip prisimins atlikėjas, jo butu, kol pats buvo išvykęs, susidomėjo Vilniaus vagys.
„Vieną kartą, kai grįžome po atostogų pajūryje, pamatėme, kad mūsų buto duris praviros. Kai užėjome, pamatėme, kad viskas išversta, nors tuo metu mes nelabai ką turėjome – tiesą sakant, iš mūsų nelabai buvo ką vogti. Iškart nuėjau prie spintelės, kur maišelyje susukti buvo mano močiutės sidabriniai įrankiai, bet ir jie ten toliau gulėjo. Tada pamatėme, kad pavogta visa mano plokštelių kolekcija, magnetofonas, stiprintuvas, ir dar vienas ant sienos kabėjęs Kim Basinger plakatas“, – pasakos jis.
Viską vainikavo įvykio atvykę tirti policininkai. Anot A. Mamontovo, jie ne tik nepastebėjo įkalčių, bet ir išvis nepriminė pareigūnų!
Visgi po kiek laiko ilgapirščiai buvo pričiupti. „Jie sakė, kad labiausiai nesitikėjo to, kad pas Mamontovą nebus ką vogti“, – šiandien istoriją prisiminęs juoksis pats Andrius.
