Naujas numeris: gegužės „PANELĖJE“ – patarimai, padėsiantys greičiau sulaukti vasaros

Gegužę pražysta vyšnios, sužaliuoja medžiai, o vis dažniau lepinanti saulė vilioja suvalgyti pirmą ledų porciją lauke. Tuomet sunkiausia atsiversti knygą, ruoštis atsiskaitymams, laikyti egzaminus ir skaičiuoti paskutines dienas iki taip lauktų atostogų. Gegužės PANELĖ pilna naudingų patarimų, aktualių šiam laikotarpiui temų ir įkvepiančių istorijų, padėsiančių lengviau išgyventi šį „beveik“ vasaros mėnesį!

Ypač populiarios radijo laidos „Radistai“ redaktorius Ignas Lelys (22) – tikra naujosios kartos Lietuvos žvaigždė. Tūkstantinės sekėjų minios socialiniuose tinkluose stebi kiekvieną vaikino žingsnį, naujienų portalai rašo apie kandidates į jo širdį, o merginos tik ir laukia progos susipažinti. Pakeitęs penkis miestus, prie jūros įsukęs ledų verslą, atlikęs savanorio kario mokymus Rukloje Ignas atvažiavo studijuoti ir sostinėje sužibo kaip populiariausios radijo laidos redaktorius. Tiesa, čia paminėjome tik amerikietiškus kalnelius primenančio Igno gyvenimo viršūnes. „Reikia kalbėti ir apie kritimus žemyn, kad visi suprastume – rožiniai būna akiniai, bet ne gyvenimas“, – pirmąjį savo gyvenime viršelio interviu, trukusį beveik tris valandas, pradeda Ignas.

Vaikinas be užuolankų interviu papasakos apie dvi gyvenimo meiles, verslumo gyslelę nuo pat vaikystės, karinius mokymus dvyliktoje klasėje ir menką norą mokytis. „Vieną kartą lankiausi mokykloje, tai pribėgus rusų kalbos mokytojai sulaukiau „paguodos“: „Juk sakiau, kad tie mokslai nieko nereiškia!“ (Juokiasi.) O aš niekada ir nemaniau, kad jie gali kažką nulemti“, – rėžia klaipėdietis, drąsa galintis varžytis ir su ryškiausiomis žvaigždėmis.

Klaipėdietė Marija Dvarionaitė-Česnauskienė (24) jau nesuskaičiuoja, kiek piešinių nešiojasi ant kūno. Tai lyg atskira istorija, kurioje žydi gėlės, apie skaudžias patirtis čiulba zylės, neaprėpiamą būtį konstatuoja geometrinės figūros. Viskas susipina į vieną judantį meno kūrinį, tatuiruočių mėgėjams geriau žinomą kaip Mary Duchess Art. Išmarginusi savo kūną jį ėmė į rankas pieštuką ir per dvejus metus fantastikos kupinais piešiniais užsitikrino vietą geriausių Europos tatuiruočių meistrų sąraše: „Nuo mažens jaučiau, kad savo kūrybiškumo man nepavyks nuslėpti.“

Dabar Marija keliauja po pasaulį, gražina kitus žmones ir padeda žmonėms įveikti jų baimes. Tiesa, interviu paneigsime ne vieną su tatuiruotėmis susijusį mitą, stereotipą ar sklandantį gandą, kuriuo tėvai bando tave atkalbėti nuo piešinio ant kūno. Pats laikas sužinoti teisybę!

Barbora (22) (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, – red. past.) ką tik laimėjo teismą prieš savo vaikiną, su kuriuo draugavo pusantrų metų. Įsimylėjusi iš pirmo žvilgsnio jau po trijų mėnesių ji beveik nebegrįždavo namo, nes atrodė, kad tikrieji namai yra jo glėbyje. Tik po kurio laiko Barbora sužinojo, kad vienintelis vaikinas jos gyvenime yra priklausomas nuo azartinių lošimų. Ji buvo pasirengusi aukotis, padėti ir atiduoti viską, kad išgelbėtų jį, o kartu – ir judviejų draugystę. „Jeigu išgyvensime tai, kartu sutiksime senatvę“, – įtikinėjo save Barbora ir diena iš dienos graužėsi tylėdama, kol po metų santykiai subyrėjo į nesurenkamus šipulius.

Prireikė trijų mėnesių lankymosi pas psichoterapeutą, kol Barbora išdrįso parašyti laišką sau, pagaliau galėdama visą šią ligotą draugystę matyti iš šono. Be ašarų, nuoskaudų ir nevilties, ji dalijasi savo stipriausiu išgyvenimu su tavimi, kad tokia pat didžiulė žaizda, praleidus esminius draugystės su lošiančiu žmogumi akcentus, neatsirastų ir tavo širdyje.

Artėjant atsiskaitymams, sesijai ir abitūros egzaminams, pats metas išmokti mokytis. Taip, perskaitei teisingai. Teisingai, greitai ir produktyviai įsiminti informaciją taip pat reikia mokėti, o šiomis paslaptimis ir technikos su mumis „Mokslo“ skiltyje dalijasi atminties čempionas Henrikas Šalūga (27).

Kiekvienas iš mūsų turime skirtingai išvystytus intelekto tipus. Vieni džiaugiasi geriau išlavinta vaizduote, antri genialiai orientuojasi muzikoje, treti tiesiog sutverti fiziniams užsiėmimams. Šių intelekto tipų yra aštuoni ir priklausomai nuo to, iki kokio lygmens jie išvystyti, galime pastebėti apčiuopiamus skirtumus. Gera žinia ta, kad mūsų smegenys prisitaiko prie naujų stimulų ir panorėję galime bet kada išsiugdyti neturėtų gebėjimų, įprasti mokytis kitokiais metodais. Atminties technikos iš esmės paklūsta kiekvienam norinčiam jas įvaldyti, tai kodėl jų neišbandžius?

Būdamas dešimties jis pirmą kartą suvirpino gitaros stygas. Į prestižinį Zalcburgo „Mozarteumą“ Joną Kublicką (24) priėmė šešiolikos, per pusmetį pasiruošus stojamiesiems egzaminams vokiečių kalba. Baigęs menų bakalauro studijas, jis gavo kvietimą magistrantūros laipsnį įgyti seniausioje JAV Naujosios Anglijos muzikos konservatorijoje (NEC) Bostone. Dabar Jonas dėsto keturiose muzikos mokyklose („Maestro Musicians Boston“, „EKS Music School“, „Hill House“, „New England Conservatory“) bei konservatorijoje Bostone ir tiki, kad talentų šiame pasaulyje nėra – tik juodas darbas. Kaip save motyvuoti mokytis ir siekti aukščiausių tikslų skaityk Jono interviu.

Apie nekaltybės praradimą rašoma ir kalbama nuolat. Atliekami vis naujesni tyrimai, kinta socialinės normos, keičiasi požiūris. Tai, kas seneliams ar tėvams buvo normalu, šiuolaikiniam jaunimui atrodo kaip visiškai atgyvenęs mąstymas. Tai kas gi šiandien yra „normalu“? Pasak 500 merginų, kurios užpildė apklausą portale www.panele.lt, daugiau nei pusė nekaltybę praranda iki pilnametystės, o didžiausia jų dalis – vos septyniolikos. Ir didžioji jų dalis nė kiek nesigaili Nekaltybės praradimo mitus, psichologinę būseną ir pasiruošimą skaityk skiltyje „Intymi“.

Mūsų daug – besikapstančių po tėvų šeimos griuvėsius ir besimokančių gyventi iš naujo. „Gyventi dėl vaikų“ – vienas tų keistų įsitikinimų, kuriais vadovaujasi tėvai, kai balansuoja ant skyrybų ribos. Tačiau kai užaugi, baigiasi „gyventi dėl vaikų“ galiojimo laikas, o tu lieki chaose ir nebesupranti, kaip reikės gyventi. „Gyvenimo“ skiltyje rasi dviejų merginų šeimos istorijas, kuriose tėvai pasuko skirtingais keliais, bet jos sugebėjo susidoroti su užklupusia vienatve.

Žurnalo vyr. redaktorė Vytautė Žališkevičiūtė gegužę kviečia pasikalbėti apie laimę rinktis. Juk tikrai –ne visada mūsų nuotaika priklauso nuo situacijos. Dažnai mes patys renkamės, kaip reaguoti į kasdienybės siunčiamus išbandymus: susierzinti dėl sugriuvusių planų ar ieškoti naujų, gailėti savęs ar susiimti ir labiau stengtis, kaltinti kitus ar atsigręžti į save. Liūdėti ar juoktis. Ką pasirinksi Tu?

„Nu kaip“ tinklaraščio autorė Monika savo skiltyje gegužę kalbina į „Euroviziją“ vykstančios grupės „Fusedmarc“ sceninio įvaizdžio dizainerę Sandrą Yushką. Pašnekovė sako, kad kurti drabužius konkrečiam žmogui daug sunkiau nei kolekcijas. Reikia išsiaiškinti žmogaus poreikius, stilių ir rasti kompromisų. Kurti drabužį atlikėjai, kurią stebės visa Europa, – nemenkas iššūkis!

Gegužę skaitytojas džiugins ir tradicinė Beatos Tiškevič rubrika, kurioje aktorė šį kartą dalijasi paslaptimis, kaip išdrįsti pasakyti TAIP! Kartais labai nelengva sukurti rimtus santykius su kitais. Ir kamlbame ne tik apie romantinį ryšį, bet ir bendravimą su draugais, tėvais ar giminaičiais. Pasitikėk jais, nes tik nuo to prasideda tikrasis pasitikėjimas savimi, sako Beata.

Jei dėl artėjančių atsiskaitymų ima panika, grožio ritualus panaudok kaip nusiraminimo terapiją. Nebijok eksperimentų, mat keistas, ryškus, net gražiai negražus – toks po gerų dviejų dešimtmečių į madingiausias tendencijas yra sugrįžęs reivas. Čia tinka viskas: derinti kelis neoninius atspalvius, kasdien keisti plaukų spalvą, veidą puošti blizgančiais lipdukais, o lūpas – žėrinčiais lūpdažiais.

Prasideda pirmųjų atostogų kelionių ar bent jų planavimo mėnuo. Tačiau jeigu nepavysk niekur ištrūkti – nenusimink. Pakeliauk mada! Išbandyk mados didmiesčių gatvėms būdingus įvaizdžius. Derink skirtingas faktūras ir raštus, nebijok išsiskirti ir pagyvink įvaizdį netradiciniais sprendimais. Mados skiltyje tave nukelsime į romantiškiausią Paryžiaus rajoną – Monmartrą, kuriame pavasarį pasakiškai atrodo ne tik gamta, bet ir praeiviai!