Žurnalistinis eksperimentas: naujų draugų paieškos rašant SMS žinutes – susitikimai su „ereliais“, „fifų“ mėgėjais ir gnomais. Susirašinėti trumposiomis žinutėmis – tai vienas banaliausių būdų užmegzti pažintį.
Šis būdas ne tik banalus, bet ir rizikingas: gali pakliūti į šeimos lizdą jau susukusių, vienos nakties nuotykių ieškančių ar net maniakiškų polinkių turinčių žmonių tinklus.
Nusprendėme patikrinti, ko iš tiesų vertos pažintys telefonu. Eksperimento rezultatai: bandant susipažinti sugaištos dvi savaitės, turėta dvidešimt ilgų, kartais keistų pokalbių su vaikinais ir nuvykta į penkis susitikimus (sprukti iš jų nereikėjo nė karto). Beje, vienas susitikimas buvo lemtingas.
Prašė degtinės
„Ieškau panelės vienai nakčiai.“ „Simpatiškas vaikinas nori surasti gyvenimo meilę.“ „Vedęs vyras norėtų susipažinti su seksualia panele, gali paremti materialiai.“ Tokias trumpąsias žinutes skaitė vienos radijo laidos vedėja. SMS žinutės liejosi kaip iš kibiro ir kaskart darėsi vis skambesnės: panelės ir vaikinai žadėjo daug malonumų, vienas kitas – ir pinigų, prisiekinėjo meilę ir amžiną ištikimybę.
Su drauge Aiste (vienai merginai, pripažinkime, šiek tiek nejauku) nusprendėme nesnausti ir parašyti keliems pasiskelbusiems vaikinams. Tiesa, vengėme vedusių vyrų ir vienos nakties nuotykių ieškotojų. Į mūsų akiratį pateko žadantys nuversti kalnus, padovanoti žvaigždžių, garantuojantys begalinę meilę ir švelnumą, savimi pasitikintys jaunuoliai.
Taktika buvo paprasta: užsirašėme draugystę siūlančiųjų telefonų numerių ir išsiuntinėjome visiems vienodo turinio žinutes, kad nesusipainiotume, ką kam rašėme. Ilgai laukti neteko. Beveik iš karto pasipylė skambučių lavina.
„Sveika. Aš Julius. Ką veiki šį vakarą? Gal nori prilėkti iki manęs su mašina?“ – Julius nedelsė. Supratęs, kad nevairuoju, vaikinas nusiminė, tačiau vilties neprarado: „Pats atlėksiu su taksi, tačiau turėsi pavaišinti degtine, nes man pinigų neužteks“. Julius tikino, kad merginos išvaizda jam nerūpi – svarbiausia, kad būtų bent kiek gražesnė už raganą ir turėtų pinigų, nuosavą butą bei automobilį.
„Ieškau fifos, merginos, kuri rūpintųsi savo išvaizda, būtų labai graži. Paplitusios nuomonės, kad tokios neprotingos, aš nepalaikau“, – šis vaikinas taip įsijautė pasakoti, kas jam patinka, kad net užmiršo prisistatyti. Kalbėtis nebuvo nuobodu: klaipėdietis rišliai dėstė mintis, pasirodė žinantis, ko nori iš gyvenimo. Susitarėme susitikti, tačiau po kelių minučių jis vėl paskambino ir pasiūlė eiti į klubą – netikėtai draugai pradėjo „atakuoti“. Atsisakėme ir sutarėme susitikti vėliau.
Daugelis kitų pokalbių dar labiau nuvylė: vaikinai nesugebėjo suregzti sakinio, nuolatos kikeno, kai kurie vos tik pradėję kalbą ėmė diktuoti savo sąlygas, vaidino „erelius“. Ilgiau pasikalbėjus paaiškėdavo, kad iš tiesų tie „ereliai“ gyvena nelaimingą santuokinį gyvenimą ir ieško meilužės, nusivylę meile netgi ruošėsi žudytis.
Kaip gnomas surado fėją
„Simpatiškas gnomas ieško simpatiškos fėjos“, – tokio turinio trumpoji žinutė sudomino mano draugę. Bet taip tingėjosi vėlyvą vakarą kelti koją iš namų ir eiti į pasimatymą su gnomu prisistačiusiu nepažįstamuoju. Kol kas visi susitikimai nedavė jokios naudos – tik papilstėme iš tuščio į kiaurą ir išsiskirstėme.
Bet fėjos ieškotojas buvo atkaklus: ilgai įtikinėjo, jog nori mus pavaišinti, pasisiūlė atvažiuoti iki namų, beje, prisižadėjo ilgai neužlaikyti. „Paruošiu vakarienę, neužtruksime ilgiau nei valandą“, – toks buvo žavaus nepažįstamojo siūlymas. Jis ir apsuko mums galveles. Kartu apžiūrėjome naktinį miestą ir lygiai po valandos buvome saugiai parvežtos namo.
„Dažnai merginos klausinėja: koks tavo ūgis, o akių spalva, kokie plaukai, o koks svoris. Nusibodo, todėl atsakau: „Esu gnomas su didelėmis išsprogusiomis akimis, atlėpusiomis ausimis, o pusė veido nusėta karpų“, – juokėsi gnomu prisistatęs 22 metų Renaldas. Ir iškart patikino, jog panašaus turinio žinutės – puikus būdas išsiaiškinti, ar mergina turi humoro jausmą ir yra įdomi. Kadangi tuo, ką apie save pasakoja žmogus, negalima tikėti, Renaldas jį sudominusioms siūlo susitikti ir pasišnekėti akis į akį.
Ieškoti pažinčių SMS žinutėmis vaikinas pradėjo prieš tris savaites. Per tiek laiko susitiko jau su penkiolika merginų.
„Beveik visi, kurie rašo SMS į radijų ar televiziją, yra vienišiai ir nori susirasti antrąją pusę, – įsitikinęs Renaldas. – Užmegzti pažintį klube ar bare yra sunkiau. Užkalbinęs merginą dažniausiai sužinai, jog vaikiną ji jau turi, tad lieki ant ledo. Be to, bendraudamas telefonu niekuo neįsipareigoji – nepatiko, atsisveikinai ir išjungei telefoną.“
Vaikinas tikino nepažįstamoms merginoms niekada nemeluojantis ir pasakų apie save nesekantis. „Jei vis dėlto ji man patiks, kokias pasakas tada reikės sekti susitikus? Juk klimpsi tik giliau į liūną“, – susidarė įspūdis, kad Renaldas jau turi karčios pasakininko patirties.
Žinutės pakeitė laiškus
Vaikiną piktina nuomonė, jog pažintys telefonu – niekam tikęs būdas susirasti artimą žmogų. „Meilę juk gali atrasti pačiu keisčiausiu būdu. O kas yra kas, dažniausiai paaiškėja jau po pirmųjų pokalbio minučių“, – tvirtino jis.
Panašios nuomonės laikosi ir psichoterapeutas Vytautas Žukauskas. „Be verbalinio kontakto, žmonės jau seniai naudojasi technika santykiams užmegzti. Juk SMS žinutės pakeitė ankščiau buvusius laiškus“, – konstatavo psichoterapeutas, savo pacientams retkarčiais siūlantis draugų ieškoti pasitelkiant trumpąsias žinutes. Gydytojas neatmetė galimybės, kad tokiu būdu galima susirasti ir gyvenimo draugą. Tačiau, jo žodžiais, savimi pasitikintys žmonės dažniausiai susipažįsta gyvai, bendraudami akis į akį.
