Dėl smurto tarp nepilnamečių į policiją pagalbos kiekvienais metais kreipiasi ne viena panevėžiečių šeima. Anksčiau daugiau tarpusavio santykius kumščiais aiškindavosi berniukai, o dabar ir mergaičių sambūriuose dominuoja smurtas.
Sumušė bendraklasiai
Tik savaitę į vidurinę mokyklą vaikščiojo vienas aštuntokas iš Panevėžio. Nespėjo gal gerai ir susipažinti su bendraklasiais, kai apie pusę pirmos, dienos metu, du iš jų pastojo kelią Ramygalos gatvėje. Po šito susitikimo nepilnametis atsidūrė ligoninės Priėmimo skyriuje. Medikai jam diagnozavo galvos, kairiojo žąsto, ausies sumušimus ir skyrė ambulatorinį gydymą.
Smurtauja mergaitės
Daugiau panašių atvejų policijoje apie susidūrimus tarp nepilnamečių šiais mokslo metais neregistruota. 2-ojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio prevencijos veiklos grupės vyresnioji specialistė Raimonda Mažrimienė sakė, kad baigiantis vasarai, rugpjūčio mėnesį, daugiausia gauta pranešimų dėl smurtaujančių merginų.
“Gal tai tik sutapimas, – teigė R.Mažrimienė, – bet padaugėjo atvejų, kai smurtauja tarpusavio konfliktus besiaiškindamos 13-16 metų merginos. Nesutarimai tarp merginų dažniausiai kyla dėl niekų: kažkas kažką kažkam pasakė, ne taip pasižiūrėjo. Merginos dažniausiai santykius aiškinasi dieną”.
Mokyklose ir prie jų tapo saugiau
Pasak vyresniosios specialistės, šiais metais tokių nesutarimų ir konflitų tarp bendraamžių mokyklose ar jų teritorijose gerokai sumažėjo. O šiais mokslo metais būta tik vieno. Anksčiau būdavo gaunama skundų dėl nepilnamečių ir vyresnių jaunuolių, atėjusių į mokyklas reketuoti nepilnamečių. Pastaruoju metu tokių reiškinių nepastebima. Anot pareigūnės, tapo nebemadinga reketuoti ir užkabinėti mažesniuosius prie mokyklų.
Beje, kiekvienoje mokykloje dirba socialiniai pedagogai. Ir jie, ir pareigūnai apklausinėjo moksleivius, ar ateina į mokyklas pašaliniai. Kol kas tokių faktų nepastebėta. O dar pasitaikantys atvejai, kai iš nepilnamečių atimami telefonai, dažniausiai būna jau ne mokykloje. Per metus tokių atvejų būna keletas. Už šį nusikaltimą gresia baudžiamoji atskomybė.
Mokyklose kasmet vykdomas prevencinis mokymas, organizuojama priemonė “Moksleivis”. Anot pareigūnės, vaikai teoriškai žino, kas negalima, ir apie gresiančią atsakomybę, bet daro. “Pasimuša ir pasistumdo tik jaunesniųjų klasių moksleiviai, – sakė R.Mažrimienė. – Dešimtokai jau tokiais dalykais nebeužsiima”.
Toks vaikų elgesys kieme, gatvėje ir mokykloje dažnai “atsinešamas” iš namų. Kalbėdamiesi su mušeikų tėvais pareigūnai dažnai išgirsta, girdi, nieko nėra čia blogo, kad sudavė vienas kitam.
Tėvai, jauni būdami, irgi taip darė. “Jau darželinukams namuose skiepijama, kad nevalia nusileisti, – pasakojo pareigūnė. – Jei tau sudavė, duok atgal. Tėvų pamokytos atžalos taip ir daro. Tad kokį požiūri turėdamas vaikas ateina iš namų į mokyklą, darželį. Nesutampa mūsų ir tėvų nuomonės dėl vaikų auklėjimo. Kai kurie iš jų mano, jog vaiką turi auklėti visi kiti, tik ne jie patys”.
Ir tik tuomet, kai tėvas dėl netinkamo vaiko elgesio iškviečiamas į teismą pasiaiškinti dėl vaiko nepriežiūros ir netikamo elgesio, imama dejuoti ir domėtis, kodėl taip atsitiko. Prevencijos veiklos grupės specialistams tokių tėvų požiūrių tenka girdėti vos ne kasdien.
