Visi žino ironiškus, sąmojingus, piktdžiugiškus „Simpsonus“, Planet Express gyvenančius Fry ir Leelą su draugais iš „Futuramos“ bei ant etikos normų „padėjusius“ ir visus tabu laužančius mokinukus iš Kolorado valstijos „Pietų parko“.
Tiems, kurie galvoja, kad šie filmukai yra š*do krūva, teks nusivilti. „Emmy“ apdovanojimai nėra dalinami bet kam. O kad filmuko herojaus sukurtas posakis (“D’oh!”) patektų į Oksfordo anglų kalbos žodyną, nepakanka pusėtino, banalaus siužeto.
Stulbinantis populiarumas
Idėja sukurti serialą, kuriame su ironija žiūrima į vidutinę amerikiečių šeimą, JAV visuomenės gyvenimo būdą ir kultūrą, kilo „Simpsonų“ režisieriui Mattui Groeningui.
Gavęs užduotį sukurti “kabinantį” serialą, jis sumanė, kad geltona, jo paties šeimos narių vardais pavadinta, toli gražu ne idiliška ir nenuobodi šeimynėlė yra idealus variantas visko persisotinusiems “dėžučių” stebėtojams.
M. Groeningas nesuklydo, startavęs 1987 m. “Fox” televizijoje, serialas sulaukė atgarsio visame pasaulyje.
Pirmosios serijos nepasižymėjo profesionalia grafika. Tuometiniai ir naujųjų sezonų „Simpsonai“ skiriasi lyg diena ir naktis.
Išvaizda keitėsi, tačiau 6 pagrindiniai animacinio filmo įgarsintųjų balsai liko tie patys. Daugelis įgarsintojų dirba su keliais veikėjais iš karto. Išimtis – Liza, ją vienintelę garsina aktorė Yeardley Smith. Tuo tarpu velnio nešto ir pamesto broliuko Barto balsą kuria toli gražu ne aktorius, o aktorė.
Per „Simpsonų“ istoriją herojų garsintojais dirbo tokios garsenybės kaip Paulas McCartnis, Elizabeth Taylor, Winona Ryder, grupė „The Smashing Pumpkins“ ir kiti.
Realybės atspindys
Animacinos filmas „Simpsonai“ – ironiškas, tačiau realus Amerikos modelis, sukurtas viename miestelyje, Springfylde.
Čia visi skirtingi: griežtai Biblijos nurodymų laikosi krikščionių fundamentalistų prototipu tapusi Flandersų šeimyna, juoduoju humoru trykšta žydas klounas Traškis (tikroji pavardė Herschelas Pinkus Yeruchamas Krustofskis). „Niežtukas ir Krapštukas“ – „Tomo ir Džerio“ parodija.
Kaip teigia užsienio sauda, žydai išties valdo didžiąją dalį žiniasklaidos verslo, kraštutiniai krikščionys populiarūs Vidurio Amerikos valstijose, kuriose ir yra įsikūręs Springfyldas. „Chala chalašą“ Niujorke pardavinėja Artimųjų Rytų imigrantai, o Mardžės seserys dvynės Selma ir Patty, kaip ir absoliuti dauguma JAV feminisčių, yra atstumiančios išvaizdos bobos, tvirtinančios, kad „visi vyrai kiaulės“.
Ne visi supranta humorą ir savikritiką savo šalies atžvilgiu. Štai buvusi pirmoji JAV dama Barbara Bush pareiškė: „„Simpsonai“ yra kvailiausias dalykas kokį man kada nors teko matyti“. Nesusilaikė ir jos vyras, tuometinis prezidentas Georgas Bushas, vienoje savo kalbų leptelėjęs: „Tauta turėtų stengtis būti panašesnė į „Voltonus“ nei į „Simpsonus“. („Voltonai“ – šeima, vaizduojanti amerikietiškas vertybes).
Dėl skonio nesiginčijama, p. Bushai, tačiau kaip sakoma labiausiai pykstama už teisybę, ar ne?
Simpsonai priėmė Islamą
Planuojama, kad kiti metai bus paskutiniai šalia atominės jėgainės įsikūrusiam Springfyldui ir jo herojams. Jau dabar kūrėjai iš kritikų bei paprastų žiūrovų lūpų vis dažniau išgirsta priekaištus dėl smunkančios „Simpsonų“ kokybės ir neįdomių serijų.
„Simpsonai“ tikriausiai išsisėmė Vakaruose, bet neprarado vilties būti populiarūs Rytuose.
Prieš mažiau nei dvejus metus viena arabų palydovinė TV pradėjo transliuoti pakeistą animacinės komedijos „The Simpsons“ versiją – „ Al Shamshoon“. Tai nėra tik paprastas amerikietiškos pavardės vertimas į arabų kalbą. Šiame filmuke pakeisti ir veikėjų vardai: Houmeris čia Omaras, Bartas tapo Badru. Houmeris vaizduojamas apsikabinęs ne gaivinančio alaus „Duff“ skardinę, o sodos gėrimą, valgo ne “hotdogus”, bet egiptietiškas jautienos dešreles. Pagaliau spurgas išstūmė populiarūs arabiški sausainiai kahk.
Yra ir dar keletas skirtumų, kuriuos sąlygojo Korano draudimai. Mo baras visiškai “išbrauktas” iš scenarijaus, žmona Mardžė dėvi visą kūną dengiančią čadrą.
Jei manote, kad šiais pakeitimais patenkinta didžioji dalis arabų – klystate. Vos startavus naujajai versijai, bloguose ir interneto “chatuose” pasipylė pasipiktinusiųjų komentarai, nes arabiškieji „Simpsonai“ nėra juokingi.
Į „ Al Shamshoon“ kūrėjų argumentus, jog animacinio filmo arabizacija buvo būtina dėl kultūrų skirtumų, vienas “blogeris” atšovė, kad tokiu atveju geriau kurti visiškai arabišką produktą, kuriame šeima gyventų Egipte, laikytųsi Islamo normų ir puoselėtų šeimos vertybes: „Tuomet kūrėjai galėtų pasididžiuodami ištarti, jog tai „Pagaminta Egipte“, o ne „Pagaminta JAV, bet surinkta Egipte“, kaip yra dabar.“
Tolima ateitis neidealizuota
Prabėgus dešimt metų nuo „Simpsonų“ starto, jo kūrėjai ėmėsi naujo projekto „Futurama“ (pavadinimas yra aliuzija į 1939 m. Niujorko pasaulio mugės pavadinimą).
Autoriai vėl “pataikė į dešimtuką”. Žmonės dažnai linkę tolimą ateitį vaizduoti kaip geresnę, tobulesnę, kone neįgyvendinamą svajonę. Tačiau filmuke idealios visuomenės ir tvarkos nė su žiburiu nerasi.
XXXI a. pasaulis turi daug bendro ir su šiuo laikmečiu: interneto pornografiją, narkotikus.
Kūrėjai nebūtų amerikiečiai, jei vaizduodami ateities Žemę “neįgeltų” prancūzams ir neišaukštintų savo valstybės. Žemė čia JŽV (Jungtinės Žemės valstijos), kurios valdymo sistema, vėliava, sostinė, net pagrindinė teritorija yra tokia pat kaip „svajonių šalies“.
Viename epizode buvo vaizduojamas kalbos vertimo aparatas, iš anglų kalbos verčiantis į mirusią prancūzų kalbą.
„Futuramoje“ galima rasti daugybę nuorodų į realųjį pasaulį. Tokie terminai kaip „antrasis galaktikos karas, robotų krikščionybė ar planetų santvarkos organizacija“ aiškiai leidžia suprasti, kad kurdami serialą autoriai idėjų sėmėsi ne „iš oro“.
Šiuo metu, po 4 sezonų – filmuko kūrybos pertrauka. Tačiau jau pasirašytas susitarimas, pagal kurį kitąmet ekranuose turėtų pasirodyti keliolika naujų epizodų.
„Futurama“ kaip ir kita populiari animacinė produkcija pasakiškai pelninga. Visame pasaulyje galima įsigyti žaislinių veikėjų figūrėlių, DVD diskų su sezonų serijomis, kuriami pramogų parkai, kurie pastatyti kaip įžymusis Springfyldas, kompiuteriniai žaidimai, garsai ir užsklandos tavo mobiliajam telefonui…
Čia Marijos kraujuoja ir karalienės žudosi…
Trečiasis kultinis amerikiečių animacijos produktas – chuliganiškasis „Pietų parkas“.
„Jei turėsime gerą idėją kažką darysime toliau. Mes prižadėjome sau, kad niekada nekursime vien dėl to, kad kurtumėm, dėl šios priežasties niekada ir nepasirašome sutarčių dėl daug animacinių filmukų kūrybos,“ – viename interviu teigė kūrėjai, Trey Parkeris ir Mattas Stonas.
Serialo istorija prasideda 1992 m., kai šie du draugai, dar būdami studentai, nupiešė filmuką „Jėzus prieš Šaltį“. Jame “startavo” dabartinio „Pietų parko“ personažų prototipai. Dar po kelių metų “Fox” pasiūlė kūrėjams sukurti panašaus turinio epizodą apie Kalėdas. Labai greitai internete jį pradėjo siųstis tūkstančiai vartotojų. Dėl to TV vadovybė galutinai nusprendė įsileisti nepraustaburnius Stenlį, Kailą, Eriką ir Kenį į eterį.
„ Šiaip esu matęs gal pusę visų sezonų, daugiau nežiūrėjau, nes pradėjo “užknisti”. Nors serijos tikrai originalios ir išsiskiriančios viena nuo kitos, tačiau kai tas pats dalykas kartojamas šimtus kartų, darosi nuobodu,“ – garsųjį serialą įvertino mokinys iš Vilniaus. Pasak jo, „Pietų parko“ sėkmė – vaikiškas, “durnas” ir žiaurus „humoras“.
„Kaip tai gali nepatikti šiais laikais?“ – ironizavo vienuoliktokas.
Komedijos fanai šventai įsitikinę, kad „Pietų parkas“ kone vienintelis serialas TV istorijoje, kurio kiekviena dalis vis juokingesnė. Gerokai stipriau nei kituose animaciniuose filmuose, čia pašiepiamos garsenybės ir politikai, religijos ir pasaulio problemos. Būtent dėl šių priežasčių „Pietų parkas“ yra užsitraukęs daugybės organizacijų nemalonę.
Viena katalikų lyga nusprendė užprotestuoti „Pietų parko“ seriją, kurioje Mergelė Marija kenčia nuo tiesiosios žarnos kraujavimo. Scientologams taip pat sukilo pyktis, kai buvo juokiamasi iš jų Bažnyčios skelbiamų tiesų ir jos pasekėjų.
Patys „Pietų parko“ autoriai viename interviu Paris Hilton pavadino „kvaila išlepinta kale“. Na, o vienas paskutiniųjų su serialu susijusių skandalų – karalienės Elizabeth II savižudybė: monarchė nusprendė nusišauti, nepavykus įgyvendinti sąmokslo ir prijungti Ameriką prie Didžiosios Britanijos.
