Merginos, galvodamos apie ateities profesiją, vis drąsiau laužo stereotipus ir renkasi tas, kurias iki šiol vadinome vyriškomis. Viena tokių maištininkių – Indrė Maliauskienė, jau dvejus metus dirbanti tolimųjų reisų vairuotoja. Valdyti kelias tonas sveriantį sunkvežimį jai – vieni juokai. Iš pirmo karto egzaminus išlaikiusi mergina ant aštuonių ratų jau išmaišė visą Europą.
– Kaip atrodė tavo gyvenimas iki tol, kol tapai tolimųjų reisų vairuotoja? Ar visada mėgai vairuoti?
Iki tol mano gyvenimas buvo liūdnas, nes visada trūkdavo mylimojo. Jis buvo tolimųjų reisų vairuotojas. Nors ir užsiimdavau mėgstama veikla, tvarkydavau moterims nagus, nejaučiau pilnatvės. Iki tol tikrai nebuvau didelė mėgėja vairuoti. Ilgą laiką išvis nevairavau, tad įgavau baimę, bet ilgainiui ją nugalėjau ir drąsiai sėdau prie vairo, ir net ne prie lengvojo automobilio, bet prie didžiulio vilkiko!
– Kas lėmė tavo sprendimą sėsti į sunkvežimį ir ten pralesti didžiąją dienos dalį?
Sprendimą, kad noriu vairuoti vilkiką, priėmiau pati, tad pavargusi ar patyrusi nesėkmių neturiu ko kaltinti. Norėjau būti šalia mylimojo – tokia yra šios prabangos kaina. Tiesa, tikrai ilgai svarsčiau, kol pasiryžau užsirašyti į vairavimo kursus.
Dar neaišku, kas vairuoja geriau
– Ar buvo labai sunku išmokti valdyti tonas sveriančius vilkikus?
Nors vyrai sako, kad vairuoti sunku, bet mokytis man sekėsi tikrai gerai, visus važiavimo egzaminus išlaikiau iš pirmo karto. Pamenu, kaip egzaminuotojas pabrėžė, kad važiuoju geriau už daugelį vyrų. (Juokiasi.) Gal todėl ir nejaučiau jokios baimės išvykusi į pirmą komandiruotę užsienyje.
– Ar kada nors teko keisti ratą, pačiai prikabinti krovinį? Ką darai, kai prisireikia vyriškų rankų?
Dirbu jau beveik dvejus metus ir per tą laiką dar nėra tekę pačiai keisti rato. Manau, kad ir neteks, nes yra specialių servisų, ten viską tvarko. O, kai prireikia vyriškų rankų kroviniui prikabinti, viską atliekame kartu su vyru, abu dirbame kaip tikra komanda.
– Kokias šalis dirbdama jau spėjai aplankyti?
Pagrindinės šalys, į kurias dabar keliaujame, yra Prancūzija, Italija, Vokietija ir Olandija. Žinoma, nepasiektume savo kelionės tikslo nepervažiavę ir kitų valstybių. Iš viso keliaujame keturias arba šešias savaites ir visą šį laiką praleidžiame „ant ratų“.
Akmenys į langus ir rąstai po ratais
– Ar darbo metu yra pasitaikę juokingų, neplanuotų situacijų? Koks įvykis buvo pats įsimintiniausias?
Džiugu, kad nepasitaikė nelaimingų atsitikimų, tačiau kelyje būna ir neplanuotų situacijų. Pavyzdžiui, nelegaliai į Angliją norintys patekti žmonės mėto akmenis į važiuojančius vilkikus, skersai kelio verčia medžius ar degančias padangas, kad padarytų kuo didesnę spūstį ir tada slapta įliptų į priekabas.
– Ar žmonės nustemba prie sunkvežimio vairo pamatę jauną merginą?
Sulaukiu tik teigiamų atsiliepimų ir reakcijų, tai labai malonu. Būna, vieni vis dar stebisi, nors Europos keliuose prie vilkiko vairo važinėja tikrai nemažai moterų. Taigi, vieni mojuoja, spaudžia garsinį signalą, o kiti išvis nekreipia dėmesio. (Juokiasi.)
– Kas sunkiausia dirbant tolimųjų reisų vairuotoja?
Kai tik pradėjau dirbti, buvo labai sunku, tačiau viską perpratus pasidarė lengviau. Vairuotojas turi žinoti nemažai informacijos. Šiuo metu sunkiausia važiuoti naktį, o mes važiuojame tik tokiu paros metu, tad niekaip negaliu prie šio ritmo įprasti.
Stotelė svajonės link
– Ar teko sulaukti kritikos dėl tokios profesijos pasirinkimo?
Dėl paties darbo specifikos dar niekas nėra kritikavęs, tik yra sakę, kad toks darbas nėra skirtas moterims. Vairuotojo atlygis priklauso nuo įvairių veiksnių: kokioje įmonėje dirbi, kokius krovinius veži, kiek patirties turi. Aš atlygiu nesiskundžiu, o ateityje jis turėtų tik kilti, tad darbo pasirinkimu esu labai patenkinta.
– Kaip manai, kokioms merginoms tiktų tapti tolimųjų reisų vairuotojomis?
Tolimųjų reiso vairuotojos darbą galėtų dirbti visos, kurioms patinka keliauti, vairuoti, kurios yra drąsios, nebijančios iššūkių, nes toks darbas – ne tik sukioti vairą, bet ir puiki proga pažinti pasaulį.
– Kaip manai, ar ilgai galėtum dirbti tokį darbą? Ar jis tau – tik laikina stotelė?
Manau, kad ir kaip smagu važiuoti kartu su vaikinu, bet ilgai taip dirbti negalėčiau. Šis darbas – tik laikina stotelė. Grįžusi iš komandiruočių dar mokausi permanentinio makiažo subtilybių, pradėjau įrengti savo grožio kabinetą. Tai buvo mano didžioji svajonė, kurios siekdama turiu galimybę „pasimatuoti“ ir kitas profesijas.
